Tuo metu Anykščių valdžiai mažesnės vertės atvirą ir konkurencingą konkursą VPT liepia nutraukti ir skelbti naują.
Pirmuoju atveju konkurencijos pažeidimo ir tiekėjų diskriminacijos VPT neįžvelgia, antruoju reikalauja taikyti įstatymo tik rekomenduojamas sąlygas, nors dėl to šimtai kaimo vaikų gali likti be pusryčių ir pietų.
Anykščių valdžia VPT sprendimą skųs
Šių metų sausį VPT pareiškė, kad Anykščių valdžia privalo nutraukti rajono mokinių maitinimo konkursą, nors jis buvo vykdomas nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) ir nenustačius kitų teisės pažeidimų.
VPT užkliuvo tai, kad savivaldybė maitinimo paslaugas pirko iš karto 13-ai mokyklų, o ne skaidė konkursą į kelias dalis. Tokio reikalavimo VPĮ imperatyviai nenustato.
Tačiau VPT išvadoje vis tiek teigiama, kad „sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis dirbtinai apriboja tiekėjų konkurenciją ir juos diskriminuoja“.
Anykščių r. savivaldybė šią VPT išvadą įvertino kaip neatitinkančią rajono realijų. Mat pirkimo skaidymas į dalis, Anykščių valdžios nuomone, gali apskritai užkirsti kelią įsigyti mokinių maitinimo paslaugas.
„Vadovaudamiesi savo atliktomis analizėmis iki pirkimo pradžios matome, kad tam tikros pirkimo dalys būtų neaktualios rinkos dalyviams, – dalis vaikų liktų be maitinimo, nes maitinimo paslaugų teikimas atitinkamose ugdymo įstaigose akivaizdžiai finansiškai nuostolingas. Taigi pirkimo skaidymas į dalis perkančiajai organizacijai apskritai neužtikrintų galimybės įsigyti reikalingas mokinių maitinimo paslaugas“, – alfa.lt teigė Anykščių r. savivaldybės administracija.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus Anykščių valdžia nusprendė VPT vertinimo išvadą skųsti teisme.
Buvęs tiekėjas mokinių maitinti nepanoro
Pernai spalį skelbtame konkurse dalyvavo kelios įmonės, bet galutinį pasiūlymą pateikė viena – UAB „Bruneros“. Savivaldybės administracijos teigimu, „tai tik parodo menką rinkos dalyvių susidomėjimą“. 2019 m. gruodžio 5 d. „Bruneros“ buvo pripažinta ir patvirtinta maitinimo konkurso laimėtoja.
Pagal konkurso nuostatas Anykščių r. mokinių maitinimą konkurso laimėtoja turėjo organizuoti nuo šių metų sausio iki 2022 m. liepos.
Suprasdama demografinę padėtį Anykščių savivaldybė vadovavosi ekonomine logika ir organizavo pirkimą taip, kad verslas apsiimtų maitinti ir centre, ir atokiau esančias mokyklas.
Į kokią padėtį yra patekusi ši perkančioji organizacija, rodo vien tai, kad ankstesnis paslaugos teikėjas net nedalyvavo naujame konkurse. Matyt, net „pelningi“ objektai šiai bendrovei neatperka išlaidų tose mokyklose, kuriose VPT reikalauja organizuoti atskirus pirkimus.
Tokių reikalavimų pasekmės gali būti tragiškos – po naujo konkurso pagal VPT vertinimo išvadą kai kurios Anykščių r. mokyklos gali iš viso likti be maitinimo paslaugų.
VPT sprendimui sujaukus planus, Anykščių r. savivaldybė, siekdama užtikrinti viešąjį interesą ir paslaugos teikimo nepertraukiamumą, viešuosius pirkimus vykdė atskirose mokyklose.
Šiuo metu mokykloms maitinimo paslaugas vis dar teikia UAB „Grūstė“.
Rinkosi iš vieno tiekėjo
Keista, bet kriterijų, kurių rekomenduoja laikytis Anykščių r. savivaldybę, VPT netaiko vienai didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje – Santaros klinikoms, kurios pacientus nuo praėjusių metų lapkričio maitina be konkurso pasirinkta bendrovė „Skonio era“.
Ši bendrovė, registruota praėjusių metų rugpjūčio pradžioje, likus kelioms dienoms iki ligoninės pateikto pasiūlymo teikti dietinio maitinimo paslaugas.
Išskirtinį kvietimą el. paštu „Skonio eros“ direktorius Mindaugas Aldonis gavo po to, kai klinikų administracija apsisprendė nutraukti 2015 m. sudarytą sutartį su bendrove „Pontem“. Tuo metu „Skonio eroje“ dirbo vienas darbuotojas – jos vadovas.
Naujosios įmonės savininkas M.Aldonis aiškino, kad iki tol jam priklausanti įmonė „Tarzanija“ teikdavo išvežamojo maitinimo paslaugas ten, kur gaudavo užsakymų. Bendrovė per daug savo veiklos neviešino, bet Santaros klinikų vadovams buvo žinoma.
Gavęs vienos didžiausių šalies gydymo įstaigų pasiūlymą verslininkas įkūrė kitą įmonę – UAB „Skonio era“.
Rugsėjo 4 d. Santaros klinikos su „Skonio era“ pasirašė 1,2 mln. eurų vertės paslaugų teikimo sutartį, šios sutarties galiojimo terminas – iki 2020 m. rugsėjo 3 d.
Lapkričio 19 d. „Skonio era“ maitinimo paslaugas pradėjo teikti septyniuose Santaros klinikų padaliniuose, įskaitant Druskininkuose ir Naujuosiuose Valkininkuose, Varėnos r. Šiose gydymo įstaigose dietinio maitinimo paslauga naudojasi daugiau kaip 2 tūkst. pacientų.
Pirkimo netikrino, skaidyti nereikalavo
VPT direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė Alfa.lt patvirtino, kad netikrino ir nevertino Santaros klinikų vykdyto nekonkurencingo pirkimo iš vieno tiekėjo.
„Neskelbiamos derybos, remiantis ypatinga skuba, ir atviras konkursas – du savo esme skirtingi pirkimo būdai, kurie negali būti traktuojami vienodai“, – teigė laikinoji VPT vadovė.
J.Petkuvienės nuomone, kai susiklosto ypatingos aplinkybės, kreipimasis dėl ypatingos skubos tik į vieną konkretų tiekėją ir tam tikras konkurencijos ribojimas yra pateisinamas.
„Jei perkančioji organizacija, remdamasi ypatinga skuba, turėtų laiko kreiptis į 5 ar 10 tiekėjų, su jais vykdyti derybas, tai tik rodytų, kad tokiu atveju iš tikrųjų nėra jokios skubos ir turi būti vykdoma standartinė viešojo pirkimo procedūra“, – aiškino J.Petkuvienė.
Ji nurodė, kad vykdydama standartinį atvirą konkursą perkančioji organizacija privalėtų užtikrinti konkurenciją. Ir tokiu atveju dirbtinis pirkimo stambinimas, neskaidant jo į atskiras dalis, esą būtų vertinamas kaip konkurencijos ribojimas.
Deja, Santaros klinikų administracija nebeturės progos pasinaudoti VPT rekomendacijomis ir pagal jas surengti pavyzdinį viešąjį pirkimą, kuris nediskriminuotų nė vieno potencialaus tiekėjo.
Klinikų administracija nusprendė ateityje savarankiškai maitinti pacientus.
Suderėjo dvigubai didesnę kainą
Santaros klinikos teigia, kad sutartis su „Skonio era“ be konkurso sudaryta „dėl ypatingos skubos, kurios perkančioji organizacija negalėjo numatyti“.
Esą todėl ligoninė neskelbė atviro konkurso, pirkimo neskaidė į dalis, nevykdė kitų standartiniam viešajam pirkimui keliamų reikalavimų.
Tačiau toks paaiškinimas neįtikina ir atrodo pritemptas. Buvusi tiekėja „Pontem“ daugiau kaip metus derėjosi su ligoninės administracija dėl 2015 m. sudarytos sutarties peržiūrėjimo ir beveik pusę metų – dėl sutarties nutraukimo. Per tokį laiką bet kuri perkančioji organizacija būtų galėjusi susiorganizuoti atvirą konkursą.
Tuo metu „Pontem“ organizuotas maitinimas vyko už 3,13 euro su PVM. Kad ši kaina nebeatitiko rinkos kainų bei griežtesnių ligonių maitinimo taisyklių, rodo, nauja klinikų sutartis. Su naujuoju tiekėju Santaros administracija suderėjo dvigubai didesnę kainą. Alytaus r. verslininkas Santaros klinikų pacientus maitina už 6,97 euro su PVM.
Per derybas su klinikomis buvęs tiekėjas „Pontem“ būtent ir kėlė klausimus apie naują, geresnį, valgiaraštį ir aukštesnes kainas. Tačiau šias derybas nutraukė pačios Santaros klinikos, sutartis vėliau nutraukta abipusiu susitarimu.
Vadovybė keičiasi, darbo metodai – ne
Anykščių r. savivaldybės skelbto bendrojo ugdymo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų konkurso vertė – 867 tūkst. eurų. Santaros klinikų dietinio maitinimo pirkimas beveik penktadaliu didesnis, jo vertė – daugiau kaip 1 mln. eurų.
Nepaisant kainos skirtumo, tarp dviejų pirkimų nemažai panašumų: įstaigos, į kurias tiekiamas maistas, išsidėsčiusios skirtinguose miestuose, valgytojų – tūkstančiai. Ir mokiniams, ir ligoniams tiekiamo maisto kokybė griežtai reglamentuojama teisės aktais.
Tai kodėl dviem panašiems pirkimams VPT taiko skirtingus standartus?
Kodėl viešųjų pirkimų prižiūrėtojams nerūpi net tai, kad, įvykdžius VPT privalomas rekomendacijas, kai kurios Anykščių rajono mokyklos gali likti be maitinimo?
Kodėl VPT neskauda galvos, kai Santaros klinikų be konkurso pasirinkta ir specialiai būsimam pirkimui sukurta įmonė dvigubai kelia paslaugos kainą?
Kodėl VPT neužkliūva, kad perkančioji organizacija ne tik neskaido milijoninio pirkimo, bet ir apsaugo pasirinktą tiekėją nuo konkurencijos?
Ir kodėl VPT labiau rūpi demonstruoti nereikalingą griežtumą ten, kur tiekėjų diskriminacija nė nekvepia, bet nematyti konkurencijos pažeidimų ten, kur jie bado akis?
Ar nėra taip, kad VPT tiesiog iš anksto nusiteikusi matyti pažeidimus kiekviename atvirame konkurse, kuriame dalyvauja – ar, neduokdie, jį laimi – vienas šios įstaigos perdėm mylimas tiekėjas?
Buvusi VPT vadovė Diana Vilytė mėgdavo viešai, nepateikdama įrodymų, koneveikti vieną įmonę ir peikti perkančiąsias organizacijas, išdrįsdavusias šią įmonę skelbti viešųjų pirkimų laimėtoja.
Keista, kad, keičiantis VPT vadovybei, viešųjų pirkimų prievaizdo darbo metodai iš inercijos lieka tie patys.
