Verchneuralske dar nuo 1885 metų veikė privati gamykla „Jantar“, gaminusi „stalo vyną“ (taip Rusijoje anksčiau vadinta degtinė) visoms apylinkėms.
Verslas nenutrūko ir sovietmečiu, kai kasmet iš fabriko išriedėdavo iki trijų milijonų puslitrių svaigalų, o pati įmonė padengdavo net 70 proc. rajono biudžeto.
Vėliau gamykla apdegė, bet buvo atstatyta, joje įrengta itališka gamybos linija. Tačiau 2016 metais paskelbtas bankrotas – neva dėl to, kad savininkams kilo problemų gauti licenciją.
Darbuotojai papildė bedarbių gretas, kuriose jau buvo anksčiau uždarytų kepyklos, pieno perdirbimo įmonės ir alaus daryklos dirbančiųjų. O bendrovės „Jantar“ likvidatore buvo paskirta 59 metų buvusi įmonės vyriausioji buhalterė Nadežda Komarova.
Tačiau ji nusprendė tapti fabriko gelbėtoja, o tam pasitelkė dar vyresnes savo koleges – 64 metų Olgą Bukajevą, dirbusią technologe, bei jos bendraamžę Tatjaną Obrazcovą, keturiasdešimt metų vadovavusią pilstymo linijai.
Trys moterys pasiraitojo rankoves ir vėl pradėjo lietis degtinės upeliai. Kokybę jos prižiūrėjo puikiai, nes suprato, kad užteks vieno apsinuodijusio kliento, ir verslas žlugs. O dar jos sugebėjo įdarbinti dvi dešimtis žmonių.
Tad 2017 metų lapkritį oficialiai jau likviduota gamykla veikė kuo puikiausiai ir tiekė klientams ankstesnį asortimentą. Tačiau po pusmečio kažkas jas įskundė, todėl fabriką apgulė Vidaus reikalų ministerijos ekonominio saugumo valdybos inspektoriai. Jie čia aptiko automatines pilstymo linijas, apie 50 tūkst. litrų alkoholio ir 90 tūkst. jau išvežti paruoštų degtinės butelių. Dar 40 tūkst. puslitrių jau buvo iškeliavę į prekybos vietas.
Leidimų ar licencijų „verslininkės“ neturėjo, todėl dabar joms uždrausta išvykti iš gyvenamosios vietos ir tenka laukti teismo. Kaltinimai rimti – nelegali alkoholio gamyba ir prekyba, sertifikuotų prekės ženklų klastojimas.
Tačiau vietos bendruomenė nusiteikusi apginti verslias pensininkes – juk jos ir darbo vietų buvo sukūrusios, ir pats produktas buvo geras.
Anot laikraščio „Trud“, moterys, žinoma, nusikalto, tačiau pati gamyba netrukdė niekam.
„Gamykla nemokėjo mokesčių, tačiau Vakaruose tokias įmones įprasta parduoti už simbolinį dolerį, kad tik kas nors imtųsi verslo. Rusijoje per pastaruosius 25 metus bankrutavo ir buvo uždaryta dešimtys tūkstančių smulkių gamyklų. Gal bent dešimtadalį buvo įmanoma atgaivinti, paskelbus turint reikšmę vietos bendruomenei bei pritaikius mokesčių lengvatas“, – teigiama „Trud“ komentare.