„Kalbant apie arbitražo poziciją, mūsų ieškinys yra 560 mln. eurų šilumos tinklų ir miestiečių naudai. Tai yra ta suma, kurios mes reikalaujame. Tikiuosi, kad tokia sumos dalis bus priteista, nes argumentai yra rimti“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Pasak jo, ieškinio suma išaugo, Vilniui gavus daugiau informacijos apie „Vilniaus energijos“ ir „Veolia“ veiklą.
„Praeitų metų gruodžio mėnesį gavome daugiau informacijos, daugiau galėjome įsivertinti, todėl suma paaugo“, – sakė R. Šimašius, nekonkretizavęs, kokios informacijos gauta.
Pasak Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko, sutartis su „Veolia“ (tuomet „Dalkia“) buvo pasirašyta siekiant tenkinti verslo interesus, be to, ji turėjo korupcijos elementų.
„Turime duomenis ir arbitražo byloje yra pateikta, kad sutarties sudarymo pradžia 2002 metais buvo apipinta korupcinėmis schemomis ir dabar aišku, kad sutartis yra sudaroma ne vilniečių, o verslo subjektų siauriems interesams tenkinti“, – sakė V. Benkunskas.
Jo teigimu, „Vilniaus energija“ per šilumos ūkio valdymo laikotarpį nevykdė savo pažadų investuoti į jo atnaujinimą.
Kaip pavyzdį V. Benkunskas pateikė Vilniaus 3-ąją termofikacinę elektrinę, kurią „Vilniaus energija“ miestui grąžino visiškai neveikiančią.
Anot VŠT vadovo Gerimanto Bakano, yra ir daugiau pavyzdžių, kaip „Vilniaus energija“ nevykdė savo įsipareigojimų.
„Yra dar vienas pavyzdys. Atiduodant šilumos ūkį, vamzdynų amžiaus vidurkis buvo 24 metai. Kai susigrąžinome atgal, vidurkis buvo 32 metai“, – sakė G. Bakanas.
Bylinėjimąsi finansuos rizikos kapitalo fondas
R. Šimašius pranešė, kad pagrindiniai arbitražo klausymai vyks šių metų rugpjūčio 17 – rugsėjo 4 dienomis.
„Tai bus didžiausias viso bylos nagrinėjimo smaigalys. Tos dvi savaitės rugpjūčio pabaigoje yra esminis dalykas“, – sakė R. Šimašius.
Savivaldybė ir VŠT susitarė, kad ginčo pagrindines išlaidas padengs Liuksemburge registruotas rizikos kapitalo fondas „Profile Investment“, kuriam sėkmės atveju būtų sumokėtas nuo priteistos ir išieškotos sumos priklausantis mokestis.
„Profile investment“ finansuos 5 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų, Vilniaus valdžia – 1,4 mln. eurų.
R. Šimašiaus teigimu, yra trys bylos baigties ir atlygio fondui galimybės. Priklausomai nuo atgautos sumos, fondui bus sumokėta iki 20 mln. eurų, tačiau jei Vilnius pralaimėtų bylą, fondas negautų nieko.
„Ateities scenarijai, grubiai tariant, yra trys. Jeigu mes laimime 560 mln. eurų, nuo to maksimumaliai yra nuskaitoma 20 mln. eurų kaip sėkmės mokestis (...). Jeigu mes išsiieškome 5 mln. ar iki 10 mln. eurų, visa suma lieka rizikos fondui, jie padengia savo kaštus. Jeigu pralaimima byla, tai natūralu, kad nieko nemokame“, – aiškino jis.
Anot mero, toks finansavimo modelis pasirinktas ir dėl to, kad būtų eliminuota politinė rizika.
„Privatus subjektas ir viešas subjektas yra skirtingoje situacijoje. Privačiame subjekte yra labai aiškūs savininkai, jie nesikeičia su rinkimais ir politinės rizikos yra mažesnės. Viešam subjekte visko gali atsitikti“, – pabrėžė R. Šimašius.
VŠT teisininkė Daiva Garbaliauskaitė sako, kad potencialų fondo atlygį sudaro dvi dedamosios.
„Yra dvi dedamosios, susijusios su bylinėjimosi laikotarpiu ir išieškota iš „Veolios“ suma. Buvo spekuliuota, jei būtų priteistas vienas euras, mes neva turėtume susimokėti dešimtis milijonų. Tai tikrai yra netiesa. Jei fiziškai iš „Veolios“ būtų išieškotas vienas euras, tai vienas euras fondui ir atitektų“, – sakė D. Garbaliauskaitė.
Savivaldybės tarybos opozicija kritikavo tokį finansavimo metodą ir teigė, kad dėl šio susitarimo suinteresuotos šalys gali gauti iki 30 mln. eurų mokesčių mokėtojų pinigų.
Anot savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininko, tarybos opozicijos nario Vydūno Sadausko, sutarties sąlygose nėra aiškiai apibrėžta, kas yra sėkmė – pavyzdžiui, ar vieno šilumos siurblio priteisimas būtų laikomas sėkme.
Viešojo intereso pažeidimo susitarime su „Profile Investment“ nenustatė ir Generalinė prokuratūra, atsisakiusi pradėti tyrimą.
„Veolia“ (anksčiau „Dalkia“) per jos įsteigtą bendrovę „Vilniaus energija“ sostinės šilumos ūkį valdė nuo 2002 iki 2017 metų. Vilniaus savivaldybė šilumos tinklus perėmė 2017 metais ir šiuo metu valdo beveik 100 proc. VŠT akcijų.
„Veolia“ teigia, kad žalą dėl neteisėtų valdžios veiksmų patyrė ji ir savo ruožtu reikalauja atlyginti 22 mln. eurų.
