„Trūkinėja visos grandys. Gamyba Kinijoje ir kitose Azijos šalyse stoja, patenkinti paklausos jie nebegali jau dabar, o užsakymai toliau pilasi.
Todėl tikrai bus sutrikimų. Mes turime atitinkamą kiekį saulės modulių, tačiau pastebėjome, kad tiekimas jau trūkinėja“, – pasakojo bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Ši „Latvenergo“ kompanijai priklausanti įmonė saulės elektrines įrenginėja visose Baltijos šalyse, o padėtis dėl tiekimo tokia pat ir Latvijoje bei Estijoje.
Nemaža dalis saulės modulių gaminama arba surenkama Lietuvoje. Kiti pirkėjai jų įsigyja iš didmenininkų, o stambesni – tiesiai iš gamintojų.
„Mes perkame iš gamyklų, tačiau pastebėjome, kad ir didmenininkai nebegauna laiku šios produkcijos“, – sakė M.Giga.
Pastaraisiais metais nemažai gyventojų nusprendžia įsirengti saulės elektrines ant savo namų stogų. Aplinkos projektų valdymo agentūra jiems teikia paramą – šiam projektui numatyta 17 mln. eurų ES investicijų, o iki 2023 metų namų ūkiuose tikimasi įrengti apie 49 megavatų galios elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių įrenginius – daugiausia saulės modulius.
Todėl ir paramą jiems gaunantys gyventojai gali susidurti su problemomis, nes, pagal galiojančias taisykles, tokiu atveju elektrinė turi būti įrengta per 9 mėnesius. Tačiau esant Azijoje gaminamų saulės modulių deficitui tai gali nepavykti.
Savo ruožtu Lietuvos gamintojai tvirtino kol kas nepatyrę jokių nesklandumų. „Mes užsienyje perkame reikalingus komponentus, tačiau jie atkeliauja laiku, todėl gamyba vyksta, kaip suplanuota. Vienas iš tiekėjų buvo atsiuntęs įspėjimą, kad užsakymai gali vėluoti, tačiau nieko panašaus nenutiko“, – pasakojo sostinėje įsikūrusios bendrovės „Solet Technics“ pardavimų vadovas Tomas Ridikas.
Galbūt lietuviams tai netgi išeis į naudą. „Jei tiems, kurie perka saulės modulius tiesiogiai ar per didmenininkus iš Azijos gamintojų, tiekimas toliau strigs, tai mums gali būti naudinga. Tiesa, mūsų produkcija šiek tiek brangesnė nei kiniška“, – neslėpė T.Ridikas.
