Jų prognozėmis, didžiausią Europos ekonomiką gali ištikti sunkesnė už 2009-ųjų recesija.
„Jei bent du mėnesius ekonominis aktyvumas kris iki 65 proc. normalaus lygio, o vėliau, kaip dabar tikimasi, augs, vien tik tai lems bendrojo vidaus produkto sumažėjimą 5 proc. per visus metus“, – teigiama „Ifo“ vadovo Clemenso Fuesto straipsnyje, kurį trečiadienį paskelbė „Handelsblatt“.
„Tai reikš rimtesnį ekonomikos nuosmukį nei 2009-aisiais, sukeltą tarptautinės finansų krizės. Tačiau gali nutikti ir kažkas daug blogiau“, – tvirtina jis.
C. Fuestas pabrėžė, kad koronaviruso pandemija stumia Vokietiją į sunkią ekonominę krizę, o jos tikėtiną mastą daugelis kol kas nepakankamai įvertina.
„Vokietijos ekonomika tuo pat metu patiria tiek pasiūlos, tiek ir paklausos šoką“, – aiškino jis ir pridūrė, kad be viso to kyla grėsmė ekonomikos kreditavimui, taip pat sugrįžti į skolų krizę euro zonoje.
„Ifo“ vadovas pasisakė už valstybės įsikišimą, tačiau atmetė tradicines rinkų skatinimo priemones.
„Kol pandemijos pažabojimo priemonės reikalauja ekonomikos „įšaldymo“, svarbu kovoti su neigiamais šalutiniais padariniais. Socialinės išmokos pajamų netekusiems žmonėms ir valstybės garantijos įmonėms gali padėti išvengti bankrotų bangos“, – teigė C. Fuestas.
