Šalies vadovo teigimu, koronaviruso krizė numetė kai kurių verslininkų kaukes.
„Tokios sudėtingos aplinkybės, kurios šiuo metu yra išryškėjusios, jos ir padeda nukristi kaukėms“, – interviu BNS penktadienį sakė G. Nausėda.
Verslininkai: dėl koronaviruso didžiausi nuostoliai turizmui ir vežėjams
Lietuvoje įvedus karantiną, žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad kai kurios stambios įmonės jau pirmą dieną paskelbė apie užsakymų ir mokėjimų stabdymą ar net pasiūlė savo darbuotojams imti nedarbingumą medikams meluojant apie turėtą kontaktą su užsikrėtusiais žmonėmis.
Tuo metu nemažai kitų verslininkų dovanojo medicinos įrangą ir apsaugos priemones medikams, pasiūlė jiems nemokamų paslaugų.
„Šiandien vieni verslininkai rašo žinutes ir laiškus apie tai, kaip mes galime prisidėti prie to, kad visuomenė kuo greičiau įveiktų koronavirusą, ką mes galime pagaminti, kur pervesti savo lėšas į specialiuosius fondus, iš kurių tai būtų finansuojama.
Gi kiti tartum niekur nieko reikalauja tokių pačių nuomos mokesčių iš savo nuomininkų, kaip teisingai pastebėjote, reikalauja iš savo darbuotojų meluoti ir naudotis valstybės parama net nesant tam reikiamo pagrindo“, – kalbėjo G.Nausėda.
Lietuvos prezidento teigimu, prasidėjus krizei dalis verslininkų tikrai turi galimybę naudotis iš pelno sukauptais rezervais.
„Aš pirmiausiai apeliuočiau į tai, kad verslas per keletą pastarųjų metų išgyveno tikrai įspūdingą augimo laikotarpį. Tą mes puikiausiai matėme ir iš pelningumo rodiklių, kurie kai kuriuose sektoriuose buvo tikrai gerokai didesni nei vidutiniai ir tai tęsėsi metų metus.
Tai ar tikrai šiandien yra taip, kad viena ar dvi savaitės prasidėjusio tam tikro ekonominio nuosmukio jau reiškia, kad šie visi pinigai išgaravo?
Ar tikrai nėra tų rezervų, kurių sąskaita verslas galėtų bent jau nedidinti panikos ir nesakyti, kad esame labiausiai nuskriausti pasaulyje?“ – kalbėjo G. Nausėda.
„Mano raginimas – būkime adekvatūs, būkime savo valstybės piliečiai ir jauskime verslo atsakomybę prieš visuomenę. Šiandien visiems yra nelengva, bet turbūt lengviausia būtų atsistoti į teisėjo poziciją ir sakyti, kad jūs privalote mumis pasirūpinti. Visi mes privalome pasirūpinti pirmiausia visuomene, ir tik tada jau, žinoma, savo asmeniniais interesais“, – teigė šalies vadovas.
Siekiant sumažinti neigiamas pasekmes, šią savaitę buvo patvirtintas 2,5 mlrd. eurų planas padėti išsaugoti įmones ir darbo vietas, jis numato mokesčių atidėjimą, darbuotojų atlyginimų kompensavimą.
G. Nausėdos teigimu, Lietuva yra pasirengusi didinti skolą, kad išsaugotų darbo vietas.
„Valstybė tikrai pasirengusi bristi į skolą, gelbėdama pirmiausiai patį verslą ir, kas dar svarbiau, žmonių darbo vietas bei pajamas“, – sakė G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad Europos Komisija nusprendė suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo dėl biudžeto deficito, o Europos Centrinis Bankas – padidinti pinigų kiekį apyvartoje, kad būtų galima lengviau kredituoti vidutines ir smulkias įmones.
Susiję straipsniai
„Šiandien mes nebegalime gulėti toje Prokrusto lovoje, kurią numato stabilumo ir augimo paktas, tad dabar turime visus patikinimus, kad valstybės gali eiti į didesnio skolinimo programas, daugiau skolintis, didinti viešąsias išlaidas ir numatyti tam tikrus mechanizmus, kurie kompensuotų neišvengiamą valstybės biudžeto pajamų sumažėjimą, nes įžengiame į visai kitą ekonominės raidos stadiją“, – sakė G. Nausėda.
Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso krizės šiemet susitrauks nuo 1,3 iki 2,8 proc., tačiau su sąlyga, kad virusas bus suvaldytas pirmąjį metų pusmetį.