Rąstai iš Švedijos plaukia į Latviją
„Niekas, matyt, nė juodžiausiame scenarijuje nebūtų įsivaizdavęs, kad pjautiniai eglės ar pušies rąstai iš Švedijos laivais keliaus į Latviją.
Ten bus apdirbami ir pasklis po Pietų Korėją, Japoniją ar Naująją Zelandijją, o mainais švedai iš Latvijos išsiplukdys popiermedžius“, – pasakojo Klaipėdos „Gerilita“ direktorius Mindaugas Lukas.
Jam pritaria ir Privačių miško savininkų asociacijos (PMSA) direktorius Aidas Pivoriūnas: „Medienos tiekimo grandinės yra sutrūkinėjusios, kainos nukritusios, todėl labai svarbus ir viso medienos prekybos sektoriaus solidarumas. Vienodas dėmesys turi būti ne tik vietos medienos naudotojams, bet ir miško augintojams“
M. Lukas antrina, kad būtent tokio solidarumo pasigendama iš vietinių medienos naudotojų. Kai kurie didžiausi medienos žaliavos pirkėjai vienpusiškai nutraukė medienos pirkimą iš valstybinių miškų.
Tai sukėlė grandininę reakciją – nukirsta ir tarpiniuose sandėliuose laikoma tiek privačių, tiek valstybinių miškų mediena pradėjo gesti, jos jau beveik neįmanoma parduoti. Tai yra milijoniniai nuostoliai valstybei.
Didieji gramzdina ir mažiukus
„Galime drąsiai prognozuoti, kad kainos dar labiau kris. Didieji medienos pirkėjai į nebūtį gali gramzdinti ir privataus miško savininkus“, – sakė A. Pivoriūnas. – Jau dabar medienos kainos yra 30-40 proc. mažesnės už kainas, buvusias praėjusiais metais“.
„Į šią peklą patekę ir mes bandėme ieškoti alternatyvių kelių ir tai nėra paprasta“, – PMSA vadovui antrino Mindaugas Lukas. – Popiermedžių rinka šiek tyk gyva. Jei daliai pušinių ar eglinių rastų dar iš bėdos eksporto rinkų ir galima rasti, beržinių rastų šiuo metu niekam nereikia.“
Pasak M. Luko, vietiniai apdirbėjai linkę pirkti beržą tik iš patikrintų užsakovų.
„Išvada tik viena – reikėtų kuo labiau išsklaidyti pardavimo kanalus ir nepasikliauti vien tik „Ikea“ primestomis subrangovinėmis įmonėmis“, – sakė M. Lukas.
PMSA duomenimis, ir taip į nesvarumo būseną nugrimzdusią medienos rinką dar veržiasi Baltarusija. Štai per pastaruosius dvejus metus iš Baltarusijos įvežamo biokuro dalis jau pasiekė apie 80 proc. Lietuvos rinkos.
„Esame prieš kelis metus prognozavę ir tos prognozės jau pasitvirtino – vietos gamintojai tiek iš valstybinių, tiek iš privačių miškų bus numarinti. O netikėtai sustojus dempinginiam importui iš Baltarusijos, nebebus pajėgumų užtikrinti kokybišką tiekimą iš mūsų miškų. Tai yra ne kas kita, kaip nacionalinės energetinės nepriklausomybės žlugdymas“, – teigia A. Pivoriūnas.
Madas diktuoja Švedija
Ekspertai pastebi, kad medienos rinkos plėtra labai smarkiai priklausys nuo Vokietijos atsigavimo tempų ir nuo tokių rinkos lyderių kaip Švedija ar Suomija diktuojamų sąlygų.
Kita vertus, daug kas priklausys ir nuo Lietuvos Vyriausybės. „Jei susidūrus su pandemija nebus proteguojami kurie nors vietos medienos pirkėjai, o dempiniginis biokuras iš Baltarusijos bus pristabdytas, galbūt galėsime įžvelgti ir šviesą tunelio gale“, – teigė M. Lukas.
