Anot ekonomisto, taip yra todėl, kad labiausiai nukentėsiantys nuo pandemijos sektoriai Lietuvoje sudaro santykinai nedidelę ekonomikos dalį (pvz. turizmas, laisvalaikio paslaugos, oro transportas), o sektoriai, kurie nukentės santykinai nedaug (pvz. maisto gamyba, žemės ūkis, pramonė, kurios gamybos grandinės nėra išsibarsčiusios per kelias šalis / žemynus), sudaro santykinai didelę Lietuvos ekonomikos dalį.
„Mažmeninėje prekyboje taip pat dominuoja maisto produktų pardavimai, kurie paprastai net išauga pandemijos metu“, – rašo Ž.Mauricas.
Jo teigimu, labiausiai nuo pandemijos neabejotinai nukentės Pietų Europos šalys (Graikija, Kipras, Portugalija, Ispanija, Italija), tad pastaruoju metu mažėjęs skirtumas tarp Pietų ir Šiaurės vėl išaugs.
„Atitinkamai ES paramos srautas kryps į Pietus (Pietų Europos šalys turi ribotas galimybes skolintis, tad neišvengiamai prašys Šiaurės Europos, tame tarpe ir Lietuvos, šalių pagalbos), o Lietuva gali tapti ES biudžeto donore greičiau nei bet kas prognozavo.
Tad teks išmokti gyventi savo jėgomis ir susitaikyti su tuo, kad mūsų mokesčių mokėtojų pinigais remsime nuo krizės nukentėjusias Pietų Europos šalis (jei norėsime, kad ES nesubyrėtų)“, – rašo ekonomistas.
