„Sutikime, kad turbūt artimiausius metus, galbūt net dvejus, kol bus išrasta efektyvi vakcina, mes gyvensime šalia koronaviruso. Ekonomikos, atskirų įmonių atsigavimas tikrai nebus paprastas.
Galbūt pakentėjusios mėnesį, du, tris įmonės pradės galvoti apie tai, kad gal neverta kovoti su tuo, su kuo neįmanoma kovoti. Ir nutars sumažinti darbuotojų skaičių“, – sakė G.Nausėda.
Pasak prezidento, čia į pagalbą galėtų ateiti tam tikros mokestinės paskatos.
„Jeigu, sakykime, svarstydami 2020 metų biudžetą, mes turėjome labai ribotas galimybes mokesčių naštai mažinti, nes varžė fiskalinės drausmės įstatymas, biudžeto deficitas.
Šiuo metu matau, kad galime nuo tų ortodoksiškų dalykų šiek tiek pasitraukti į šoną ir pažiūrėti, kokiomis mokesčių lengvatomis tikslingai galėtume paskatinti procesus, kurie visuomenei yra reikalingi – tai yra darbo vietų išsaugojimas, pajamų išsaugojimas“, – kalbėjo šalies vadovas.
Užimtumo tarnyba antradienį pranešė, kad nuo karantino pradžios didėjo darbo jėgos pasiūla – registruotas nedarbas padidėjo 1,5 proc. punkto (25,2 tūkst.). Balandžio 1 dieną darbo ieškojo 169,4 tūkst. asmenų.
Registruotas nedarbas praėjusią savaitę augo visose šalies savivaldybėse. Didžiausias – 0,7 proc. punkto augimas stebimas Klaipėdos mieste, Utenos rajone, Alytaus mieste, Palangoje, Vilkaviškio rajone ir Visagine.
Beveik kas ketvirtas karantino laikotarpiu įregistruotas darbo neturintis asmuo dirbo prekybos, kas penktas – apdirbamosios gamybos sektoriuje.
Praėjusią savaitę mažiau registravosi asmenų, kurie dirbo administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo, apdirbamosios gamybos sektoriuose, daugėjo – kitos aptarnavimo veiklos, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose.
