„Maksimaliai atveriame finansavimo galimybes individualiam verslui – padidiname apimtis paimti lengvatines paskolas. Taip pat darome supaprastinimus, kad kuo platesnis verslo įmonių ratas galėtų pasinaudoti tokiomis paskolomis.
Tai susiję su pokyčiais dėl apyvartos kritimo dėl koronaviruso. Iki šiol kreiptis lengvatinių paskolų galėjo tik tos įmonės, kurių apyvarta nukrito 60 proc. ir daugiau. Po šio palengvinimo dėl lengvatinių paskolų galės kreiptis visos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, kurių apyvarta dėl koronaviruso krizės nukrito bent 30 proc.“, – kalbėjo Ž.Vaičiūnas.
INVEGA pranešė, kad taip pat yra didinamas ir lengvatinių paskolų intensyvumas – maksimali paskolos suma vienam subjektui didėja net 10 kartų ir sieks iki 1 mln. eurų vietoj buvusių 100 tūkst. eurų. Taip sudaroma galimybė didesniam ūkio subjektų skaičiui gauti paskolas būtiniausioms išlaidoms finansuoti.
„Kalbant apie apimčių padidinimą – tiek dėl lengvatinių paskolų, tiek dėl apmokėtinų sąskaitų paskolų , apimtys padidintos kartais: dėl legvatinių paskolų limitas padidintas nuo 100 tūkst. iki 1 mln. eurų. Paskolų apimtys išplėstos beveik 10 kartų išplėstos paskolų apimtys.
Tuo metu dėl apmokėtinų sąskaitų paskolų apimtys išplėstos penkis kartus – nuo 100 tūkst. iki 500 tūkst. eurų“, – kalbėjo ministras.
Patvirtinta 190 paraiškų
Skaičiuojama, kad sutelktinio finansavimo platforma „Finbee Verslui“ iš viso gavo per 600 įmonių paraiškų paskoloms labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams finansuoti. 190 jų už daugiau kaip 5,6 mln. eurų jau patvirtintos, o įmonėms išsiųsti pasiūlymai. 500 tūkst. eurų paskolų jau pervesti įmonėms, teigiama įmonės pranešime.
Planuojama, kad kitos savaitės antroje pusėje įmonėms per „Finbee Verslui“ platformą jau bus išmokėta apie 6 mln. eurų.
Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams paskolos 100 proc. finansuojamos valstybės lėšomis ir yra skirtos įmonių būtinosioms mėnesio išlaidoms padengti, todėl į finansų tarpininką dėl paskolų besikreipiantys smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai turėtų būti apskaičiavę savo mėnesio būtinąsias išlaidas – pagal jas bus nustatomas paskolos dydis.
Minėtoms išlaidoms priskiriama valstybės nekompensuojama darbo užmokesčio dalis, komunaliniai mokesčiai, patalpų ar įrenginių nuomos, transporto ir kitų paslaugų pirkimo išlaidos, kurios yra gyvybiškai svarbios įmonei tęsti veiklą. SVV subjektai, kreipdamiesi į finansų tarpininkus, turės pagrįsti šias išlaidas.
Sulaukė G.Nausėdos kritikos
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad INVEGA nesugebėjo iš karto susidoroti su tinkamu finansinės paramos naudojimo monitoringu.
„Turėtų būti kasdienis monitoringas ekonomikos pagalbos srityje. Matome, kad INVEGA, ilgą laiką pripratusi dirbti vienu režimu, staiga buvo pastatyta prieš didžiulę problemą. Dėl tam tikrų biurokratinių suvaržymų, pagaliau ir galbūt tam tikro įprasto darbo stiliaus, nesugebėjo iš karto susidoroti su šiuo uždaviniu.
Aš tai labai aiškiai matau ir labai aiškiai indikuoju, kad turėtų būti vykdomas operatyvus monitoringas, kuriose vietose mes labiausiai stringame ir ką reikia padaryti čia ir dabar. Ir jei tai pavyks padaryti, pinigai pasieks verslą, vadinasi, savo tikslą būsime atlikę“, – penktadienį teigė G.Nausėda.
Jis užsiminė, kad Prezidentūra ateityje ruošia mokestinių priemonių pasiūlymus, tačiau jų nedetalizavo.
„Visa kita – vidutinio laikotarpio, mokesčių priemonės, turėsime dar daug progų pateikti savo įstatymines iniciatyvas metų eigoje. Tą darysime, bet nenorėčiau dabar kalbėti apie konkrečias priemones, nes jos ištraukiamos iš konteksto ir paskui pradedamos svarstyti viešojoje erdvėje“, – sakė G.Nausėda.
Nėra ketvirtadalio darbuotojų
Kalbėdamas apie ekonomikos ir inovacijų ministerijoje dirbančiųjų priedus, Ž.Vaičiūnas sako, kad ministerijoje trūksta ketvirtadalio darbuotojų.
„Likę darbuotojai dirba darbus už visą ministeriją. Šis klausimas dar buvo aktualus ir prieš koronaviruso krizę. Esant krizei, krūvis yra padidėjęs, darbuotojai dirba intensyviai, neskaičiuodami nei darbo valandų, nei savaitgalių, tai natūralu, kad maždaug 60 darbuotojų iš 175 balandį buvo skirti priedai nuo 10 iki 20 proc.“, – penktadienį teigė Ž.Vaičiūnas.
Ministras prasitarė pats negavęs jokių priedų.
„Kartu norėčiau pabrėžti, kadangi šiuo metu tenka vadovauti dviem ministerijoms, tiek Ekonomikos ir inovacijų, tiek Energetikos, tai aš, kaip ministras, dirbu už vieną algą ir negaunu jokių priedų“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
