Tuo metu 2020 m. balandžio 20 d. duomenimis Euro-super 95 degalų kaina atmetus mokesčius Lietuvoje viršijo ES vidurkį ir buvo mažesnė tik už Maltos, Belgijos, Ispanijos, Estijos, Italijos ir Rumunijos atitinkamus rodiklius. Tuo metu dyzelinas galutiniam vartotojui kainavo mažiau nei ES vidurkis.
Šių metų kovo-balandžio mėnesiais pastebimai atpigus žaliavinei naftai, Lietuvoje parduodami Euro-super 95 degalai atpigo mažiau nei daugelyje ES narių: pagal šį rodiklį Lietuva yra penktoji nuo galo.
Tuo tarpu dyzelino kainos Lietuvoje sumažėjo daugiau nei vidutiniškai ES.
Tokius duomenis pateikia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas.
„Tačiau kas atrodo sąlyginai pigu, turėtų būti žymiai pigiau. Matome prielaidas, kad žymiai labiau šią rinką turėtų prižiūrėti konkurencijos stebėtojai“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Skaičiuojama, kad 61 proc. galutinėje benzino kainoje Lietuvoje sudaro mokesčiai. Atmetus mokesčius, S.Gentvilo skaičiavimais, benzinas pas mus pardavinėjamas brangiau nei ES vidurkis.
Kitaip tariant, valstybė taiko palyginti mažus mokesčius, tačiau prekybininkai laiko aukštesnę vidutinę kainą nei kitose ES šalyse. „Tai rodo, kad arba prekyboje esama galimai neefektyvios konkurencijos, arba kyla problemų su tiekimu“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Dyzelino rinkoje situacija, pasak Seimo nario, kiek geresnė – šios rūšies degalų kaina arti ES vidurkio.
Tačiau pasaulyje ėmus pigti naftai Lietuvoje tiek benzino, tiek dyzelino kainos, lyginant su Latvija, Estija ir Lenkija, krito mažiausiai.
Parlamentaras stebėjosi, kad benzino kaina be mokesčių Lenkijoje – mažesnė nei 30 centų, o Lietuvoje – 43 centai. „Tas pats galioja ir dyzelinui. Jo kaina Lietuvoje kovą išsilaikė ties 54 centais, kai Lenkijoje kaina nukrito iki 41, o Latvijoje – iki 33 euro be mokesčių. Tą paaiškinti be galo sunku“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Romas Austinskas, Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas, atkreipė dėmesį į tai, kad jau seniai stebima, jog krentant naftos kainoms degalų kaina niekada taip greitai nemažėja. „Visada girdime, kad nupirktas didelis atsargų kiekis. Gal taip ir yra. Tačiau jis niekada taip greitai nekrenta, kaip sparčiai kyla į viršų. Kilimo ir kritimo ciklas turėtų būti analogiškas. Jei jis krenta lėčiau, o kyla greičiau, kažkas netvarkoje“, – svarstė vežėjų atstovas.
„Linava“, Vartotojų organizacijų aljansas ir Seimo narys S.Gentvilas kreipsis į Konkurencijos tarybą prašydami paaiškinti, kodėl degalų kainos Lietuvoje nekrito taip, kaip kaimyninėse valstybėse.
Visos laikosi tų pačių principų
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė portalui lrytas.lt teigė negalinti komentuoti atskirų degalinių ar skirtingose šalyse esančių degalų kainų.
„Visos degalinės prisilaiko tų pačių principų. Degalinėse kainos priklauso nuo mokesčių dydžio ir didmeninės produktų kainos. Pastarosios didžiąja dalimi priklauso nuo naftos kainos, todėl jos ir mažėjo, kai mažėjo naftos kaina“, – sakė D.Jokšienė, pridūrusi, kad kiekvienos degalinės kainos priklauso nuo atskiros įmonės politikos ir strategijos.
Naujienų agentūrai „Elta“ ji perdavė, kad karantino metu degalų paklausa šalies degalinėse sumažėjo apie 10 proc.
Kaina turėtų nukristi
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad artimiausiais mėnesiais naftos kaina rinkoje neturėtų patirti didesnio augimo, o tai gali lemti, kad degalų kaina Lietuvoje galėtų dar nežymiai nukristi.
„Naftos rinkoje situacija labai dramatiška, nes ateina suvokimas, kad pasiūla nekrinta tiek, kiek nukrito paklausa, ir dalyje valstybių naftos rezervai jau yra persipildę ar labai arti persipildymo. Papildomas pasiūlos mažinimas taps neišvengiamas, tikėtina, kad dalis įmonių tiesiog turės nutraukti veiklą.
Rinka gali pasikeisti pakankamai žymiai ir pakankamai brutaliai, bet artimiausiais mėnesiais nesitikėčiau didesnio kainų kilimo. Tik vėliau, atsigavus paklausai po krizės, galima to tikėtis“, – naujienų agentūrai „Elta“ teigė Ž.Mauricas.
Jo manymu, atitinkamai turėtų kristi ir galutinė degalų kaina degalinėse Lietuvoje.
Anksčiau šį mėnesį Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) ir jos sąjungininkės susitarė nuo gegužės sumažinti naftos gavybos apimtis 10 mln. barelių per dieną. Sandoris paskatino naftos rinkas ir užbaigė Saudo Arabijos ir Rusijos kainų karą.
