ŠRATC įklampino sena sutartis su jau uždarytame Kairių sąvartyne susikaupusių dujų telkinį eksploatavusia įmone „Energijos parkas“. Pastarajai pavyko teismuose įrodyti, kad ŠRATC paskelbtame konkurse buvo naudojami klaidinantys duomenys.
Jais patikėjusiai ir dėl to į nuostolius įklimpusiai bendrovei teismas įpareigojo sumokėti 1,8 milijono eurų.
Tikėtina, kad tai – ne pabaiga, nes priteista žala tik už pirmą dalį sutarties laikotarpio. Beveik nėra abejonių, kad teismui bus pateiktas dar vienas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo.
Patikėjo pateiktais skaičiais
Septynioms regiono savivaldybėms galvosopiu tapusi istorija prasidėjo daugiau kaip prieš dešimtmetį. 2008 metais ŠRATC paskelbė investicinį konkursą dėl sąvartyne besikaupiančių dujų surinkimo ir deginimo gaminant elektros ar šilumos energiją.
Jo dalyviams buvo pateikta bendrovės „ENER-G Polska“ ataskaita, kurioje paskelbti 2006–2007 metais atliktų dujų kiekio tyrimų rezultatai. Šiais skaičiais patikėjusi „Energijos parko“ įmonė pasirašė 15 metų sutartį su galimybe pratęsti dar 5 metams.
Laimėtoja įsipareigojo ŠRATC atiduoti 23 proc. gautų pajamų.
Įmonė įklimpo į nuostolius
Investuotojas nutiesė dujotiekį, įrengė pusšimtį gręžinių su dujų surinkimo įranga, pasistatė elektrą gaminančią jėgainę, bet vos pradėjęs darbą suprato, kad smarkiai įklimpo.
Sąvartyne dujų buvo gerokai mažiau, nei nurodyta viešojo konkurso medžiagoje, – nepavyko išgauti net nurodyto mažiausio kiekio.
2011 metų rudenį investuotojas kreipėsi į ŠRATC, kad sąvartyne nėra tokio kiekio dujų. Dar kelis mėnesius dirbusios įmonės vadovai paprašė keisti sutartį, nes veikla buvo nuostolinga.
Negana to, investuotojas kreipėsi ir į bendrovę „M & S Umweltprojekt Baltic“ dėl 2004 metais atlikto techninio tyrimo Kairių sąvartyne. Gauti duomenys parodė, kad konkurso medžiagoje panaudoti vėlesnio tyrimo rezultatai galimai suklastoti.
Po 5 metų – pergalė
Investuotojo ir ŠRATC bylinėjimasis prasidėjo prieš 5 metus. Į nuostolius įklimpusiai ir dabar reorganizuojamai „Energijos parko“ bendrovei iš pradžių sunkiai sekėsi įrodyti, kad buvo apgauta, – ir Šiaulių apygardos teismas, ir Lietuvos apeliacinis teismas ieškinius atmetė.
Viskas pakrypo kita linkme, kai kasacinį skundą išnagrinėjusi Lietuvos aukščiausiojo teismo kolegija sugrąžino bylą į pirmąją instanciją. Antrąsyk bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas priėmė ŠRATC nepalankią nutartį.
Tiesa, verslininkai gerokai sumažino ieškinį – prašė priteisti nebe 4,5 milijono, o 1,4 milijono eurų ir 6 proc. palūkanas.
Ieškinys buvo patenkintas visiškai, o pralaimėjusios pusės apeliacinį skundą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
ŠRATC bandė teikti kasacinį skundą, bet Lietuvos aukščiausiasis teismas jo nepriėmė.
Priteistos sumos neturinčiai įmonei pavyko tiktai laikinai apsiginti nuo ieškinio – teismas sustabdė priteistų pinigų išieškojimą.
Maža to, ŠRATC liko ir be vadovo – bendrovę paliko ilgametė direktorė Jolita Šalkauskienė.
Kas bus daroma dėl pralaimėto teismo, neaišku.
