Naujų sklypų niekam nereikės?
„Sklypai didžiuosiuose Lietuvos miestuose iš esmės reikalingi statyti vienbučiams, dvibučiams, daugiabučiams. Šiuo metu, pavyzdžiui, Vilniuje, statoma 60 NT projektų. Jei jie bus realizuojami sunkiai, naujų sklypų niekas nepirks, nes kam ta rizika ir nežinia juos įsigijus.
Taigi naujų sklypų niekam nereikės. Ar jie pigs – čia jau priklauso nuo sklypų savininkų. Jei jiems reikės pinigų, jie pardavinės sklypus pigiau nei rinkos kaina. Ir visada atsiras spekuliantų, kurie norės pigiai pirkti“, – prognozuoja Lietuvos nekilnojamojo turto brokerių asociacijos (LTNTBA) pirmininkas Artūras Daubaras.
Anot jo, viskas priklausys nuo to, kiek tęsis krizė, kaip bus išparduodami dabar statomi projektai ir ar sklypų savininkams per ateinančius metus „mirtinai“ reikės pinigų. Dar, LTNTBA pirmininko teigimu, yra ne vienas faktorius, kuris artimiausiais metais lems sklypų kainą.
„O jei rudenį bus dar viena viruso banga... Kaip bus iš tiesų, šiandien negali pasakyti niekas“, – kalbėdamas su portalu lrytas.lt svarstė jis.
Dabar kalbėti apie nekilnojamojo turto kainų svyravimus, NT brokerio Gedimino Jankausko manymu, dar šiek tiek per anksti. „Šiandien rinka truputį aprimusi, sandorių vyksta mažiau, tad kol kas mes tegalime konstatuoti, kad turime mažesnį sandorių skaičių.
O apskritai nekilnojamojo turto kainos nei labai staigiai nukrenta, nei labai staigiai pakyla – tai yra inertiškesnis procesas. Samprotauti apie jas greičiausiai galėsime tada, kai matysime, kokius ilgalaikius poveikius ekonomikai turės visas šitas koronaviruso reikalas“, – įsitikinęs jis.
NT brokerio Evaldo Matlausko nuomone, jei NT kainos kris, sklypai bus paliesti kur kas stipriau nei kiti objektai, mat tai nėra galutinis produktas – prieš apsigyvendamas sklype prieš tai turi jį išplėtoti. Daugiausia, anot jo, nukentės plėtojimui skirti dideli sklypai, mažiau bus paveikti maži, iki 15 a, namų valdos sklypai.
„Žemės ūkio paskirties sklypų, skirtų grynai žemdirbystei, kaina neturėtų kristi. Jei karantinas dar kurį laiką bus pratęstas, gali kristi miškų sklypai, skirti kirtimui – kiek teko bendrauti su pirkėjais, šiuo metu medienos atsargų sukaupta nemažai ir jų kaina kritusi“, – su portalu lrytas.lt dalijosi įžvalgomis E.Matlauskas.
NT eksperto Arnoldo Antanavičiaus teigimu, praėjusi, 2008 metų krizė parodė, kad krizės metu sklypų kainos mažėjo labiausiai. Greičiausiai, anot jo, po krizės „atšoko“ žemės ūkio paskirties sklypų, kuriuos išsinuomavę ūkininkai vykdo juose veiklą, kainos, mat jie turėjo didelę paklausą. O štai komercinės paskirties sklypų ir sklypų namų statyboms paklausa buvo stipriai sumažėjusi.
„Jeigu toks pat scenarijus kartotųsi dabar – kai kurie vystytojai jau dabar kalba, kad stabdys projektus bent jau pusmečiui, o likusieji gali juos pasekti – sklypų paklausa gyvenamiesiems namams gali mažėti. Tai reiškia, kad juos bus sunkiau parduoti, todėl kainos turėtų mažėti“, – prognozuoja A.Antanavičius.
Sklypų nuosavų namų statybai kainos, anot jo, labai priklausys nuo žmonių perkamosios galios. „Daug kas nori gyventi prie miško ar ežero, bet norai ne visada lygūs galimybėms. Jeigu tų galimybių nebus, nes įsisiautės ekonominė krizė, mažės atlyginimai ir augs nedarbas, tie norai liks ateičiai, kai pagerės ekonominė situacija.
Kad dabar žmonės puls pirkti sklypus, aš abejoju, nes tai tokia turto klasė, iš kurios prireikus išsitraukti pinigų yra sudėtingiausia. Parduoti sklypą užtrunka gerokai ilgiau negu butą ar kokį kitokį mažesnį, likvidesnį nekilnojamojo turto objektą“, – portalui lrytas.lt sakė NT ekspertas.
Išlaikančio vertę NT nėra
Pasak A.Antanavičiaus, objektų, kurie visada išlaiko savo vertę, nekilnojamojo turto rinkoje nėra. Jo teigimu, tiek praėjusi krizė, tiek kitų valstybių pavyzdžiai rodo, kad visada yra paklausos ir pasiūlos balansas, nuo kurio priklauso NT kaina ir vertė.
„Netgi turtas Senamiestyje, kurį daug kas stereotipiškai laiko kaip visada išlaikantį vertę, jos neišlaiko. Keičiasi gyvenimo būdas – galbūt daug kas įsivaizdavo, kad turtas centre išlaikys vertę, bet mes dabar matome, kad žmonės persiorientuoja ir norės gyventi užmiestyje gryname ore.
Jeigu karantinas dar užsitęs, noras gyventi centre dar mažės. Atitinkamai ir jo vertė „pakibs ant klaustuko“, – svarstė NT ekspertas.
Situacija rinkoje, pasak jo, nuolat keičiasi ir nėra vienos „stebuklingos“ turto klasės, kuri išsaugotų vertę ir žmonės galėtų jaustis saugūs. „Jeigu tokia turto klasė būtų, visi pultų jį pirkti ir tada kaina pradėtų neproporcingai augti.
Ekonominiai dėsniai sako, kad tada imtų formuotis burbulas, kuris atėjus laikui sprogtų. Procesai rinkoje vyksta nuolat, viskas keičiasi, tad reikia stengtis taikytis prie situacijos, žiūrėti, į kurią pusę viskas juda ir pagal tai priimti sprendimus“, – aiškino A.Antanavičius.
G.Jankauskas ramina, kad vertę išlaikys absoliučiai visi sklypai – jie nebus dalinami už dyką. „Kiekvienas sklypas turi savo vertę, nesvarbu, ar ekonomika kyla, ar krenta, ar kainos kyla, ar krenta. Žinoma, yra tam tikrų miesto vietų, kuriose sklypų kainų svyravimai šiek tiek mažesni.
Jeigu dėl koronaviruso sukelto ekonomikos lėtėjimo bus bendras kainų kritimas, kainos labiau kris tų sklypų, kuriuose nėra infrastruktūros, komunikacijų, kurie labiau nutolę nuo miesto centro.
Mažiau kris tų, kurie yra paruošti, sutvarkyti, kuriuose parengti projektai – tokie, kuriuose galima kažką „iš karto daryti“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
