Koronaviruso pandemija ir karantinas visai ekonomikai yra didžiulis išbandymas. Tačiau kai kurioms bendrovėms tai tapo puikia proga pasitikrinti savo lankstumo ir operatyvumo gebėjimus.

„Paskelbus karantiną vos per parą sugebėjome perkelti visus tūkstantį savo darbuotojų dirbti iš namų.

Teko iš biurų perkelti net ir žalų reguliavimo ar skambučių centrų darbuotojus, bet darbas nesustojo“, – pasakojo didžiausios šalies ne gyvybės draudimo įmonės „Lietuvos draudimas“ generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis.

Draudikams kovo 16 dieną paskelbtas karantinas buvo ne vienintelis iššūkis, nes Lietuvą tuo metu dar nusiaubė ir „Lauros“ vardu pavadinta audra.

[[ge:lrytas:lrytas:14942162]]

Dėl jos nukentėjo gerokai daugiau nei 3 tūkstančiai „Lietuvos draudimo“ klientų, jiems atlyginta 1,6 mln. eurų nuostolių, tačiau žalos reguliavimo procesas nė kiek nesutriko, o draudėjų pasitenkinimo paslaugomis rodiklis net pakilo.

„Klientams patiko greitas žalų reguliavimo procesas ir jie per trumpą laiką suprato, kad viską galima sutvarkyti nuotoliniu būdu“, – pasakojo K.Šerpytis.

Ateitis – skaitmeninimas

Pasak K. Šerpyčio, dabar daugelis ekspertų aiškina, kad pandemija privertė verslą dar labiau plėtoti elektronines erdves, plečiant funkcionalumą ir ieškant platesnių galimybių.

„Skaitmeninimas, greitis ir lankstumas per itin trumpą laiką tapo pagrindiniu varikliu, ir ne tik draudimo, bet ir kituose sektoriuose. Įmonės, kurios prie to prisitaikė pirmos, nugriebs visą grietinėlę.

Vienas pavyzdžių – telemedicina.

Gydymo įstaigos karantino pradžioje skeptiškai žvelgė į galimybę konsultuoti pacientus šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis, tačiau vėliau ne viena jų ėmė jomis naudotis ir, panašu, kad taip bus elgiamasi ateityje“, – įsitikinęs „Lietuvos draudimo“ vadovas.

Savo ruožtu bendrovė „Lietuvos draudimas“ gebėjimą greitai reaguoti pademonstravo ir pasiūliusi draudimo nuo COVID-19 paslaugą, kuri buvo teikiama kartu su didžiausia brokerių įmone „Aon Baltic“. Nors koronaviruso plėtros ar sustabdymo perspektyvos toli gražu nėra aiškios, „Lietuvos draudimas“ nusprendė surizikuoti.

Kol buvo teikiama ši paslauga, nuo COVID-19 savo darbuotojus apdraudė stambiausios šalies kompanijos, pavyzdžiui, „Maxima“ ar „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupė.

„Greitai pritaikėme ir kai kurias kitas draudimo rūšis pagal klientų poreikius.

Pavyzdžiui, daugelis biurų darbuotojų persikėlė dirbti iš namų, tad nusprendėme, kad išsinešus apdraustą kompiuterį draudimo apsauga galios ir už biuro ribų, pasiūlėme lanksčių sprendimų verslui, susidūrusiam su veiklos stabdymu“, – pasakojo K.Šerpytis.

Išlaikė darbo vietas

Su darbuotojais „Lietuvos draudimo“ vadovai nuolat bendrauja vaizdo ryšiu specialiai rengiamose konferencijose, jiems kiekvienas vadovas įrašo vaizdo laišką.

Draudimo įmonės vadovai jau prasidėjus pandemijai jiems paskelbė, kad šįsyk įmonė elgsis kitaip nei per 2008 metais kilusią finansinę krizę.

Tuo metu teko smarkiai karpyti sąnaudas, atsisakyti dalies žmonių.

Dabar nuspręsta išlaikyti visas darbo vietas ir atlyginimus, jei rezultatai bus geri. K.Šerpyčio teigimu, darbuotojai jaučiasi saugūs, todėl jų produktyvumas net ir dirbant nuotoliniu būdu išlieka toks pats kaip ir dirbant biure.

Tiesa, per karantiną visoje rinkoje draudimo įmokos jau kovą krito apie 10 proc., panašių rezultatų tikimasi ir paskelbus balandžio duomenis. Tikslūs rinkos susitraukimo skaičiai priklauso nuo ekonomikos atsigavimo scenarijaus, keliolikos procentų nuosmukis šalies draudikams yra visiškai tikėtinas.

Daug ką turėtų nulemti Vyriausybės veiksmai – ar pakankamai greitai pavyks suteikti reikiamą paramą verslui.

Taip pat įtakos turės ir koronaviruso plitimas, nes kol kas neaišku, ar sulauksime antrosios jo bangos, o gal jis staigiai nuslops, kaip daugiau nei prieš 15 metų nutiko su SARS virusu.

Nesidrausti yra pavojinga

Kokios draudimo rūšys per karantiną ėmė strigti? Pasak K.Šerpyčio, mažiausiai tai pastebima fizinių asmenų segmente, nes gyventojai ir toliau draudžia būstus, perka privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą.

Užtat, pavyzdžiui, automobilvežius turinčios įmonės masiškai ėmė nutraukinėti sutartis, nes jas krizė palietė pirmiausia, kai sustojo automobilių importas. Iš tokia veikla užsiimančių transporto įmonių prašymų nutraukti ar persvarstyti polisus gaunama kasdien.

Maisto arba kitas būtiniausias prekes gabenančios kompanijos atsilaikė, tačiau bendrai transporto priemonių draudimo (kasko) sektorius susitraukė labiausiai.

Ir ne tik dėl sunkiojo transporto – juk visiškai sustojo tiek naujų, tiek naudotų lengvųjų automobilių prekyba.

„Taupyti dabar priverstos visos bendrovės. Bet man nesuprantami kai kurių teisininkų ar ekspertų aiškinimai, neva persvarstant sąnaudas galima sutaupyti ir draudimo sąskaita.

Žinoma, tai įmanoma, tačiau bet kuriai verslo įmonei krizės metu patyrus žalą ji bus keliskart skausmingesnė nei ekonomikos klestėjimo laikais“, – tvirtino „Lietuvos draudimo“ vadovas. Pandemija privertė verslą dar labiau plėtoti elektronines erdves, plečiant funkcionalumą ir ieškant platesnių galimybių.

Parama – kovai su COVID-19 pandemija

Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo kompanija jau pirmą karantino savaitę nusprendė skirti lėšų kovai su koronaviruso pandemija. 30 tūkst. eurų parama atiteko Lietuvos sveikatos moks- lų universiteto Kauno klinikoms – už šiuos pinigus „Lietuvos draudimas“ nupirko medikams skirtų apsaugos priemonių. Dar 20 tūkst. eurų buvo paaukota prezidento Valdo Adamkaus globojamam Gydymo įstaigų paramos fondui. „Kad įveiktume negandas, būtina susitelkti ir pasinau- doti visomis galimybėmis padėti vieni kitiems. Todėl būtina suteikti paramą ir pagalbą tiems, kurie yra kovos su pandemija priešakyje“, – sakė „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius K.Šerpytis.

„Lietuvos draudimas“: skaičiai ir faktai

2019 metais „Lietuvos draudimas“ užėmė 30,2 procento šalies ne gyvybės draudimo rinkos ir 30 procentų ribą viršijo trečius metus iš eilės. Pernai, palyginti su 2018 metais, įmonės Lietuvoje sudarytų sutarčių skaičius išaugo 2 proc. – iki 2,1 milijono, o pasirašytos įmokos – 6 proc. – iki 204 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas, įskaitant ir Estijos filialo rezultatus, per metus išaugo nuo 17,5 mln. iki 21,5 mln. eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:14293153]]

Koronaviruso pandemijos sukelta krizė – ir galimybių metas