Tai BNS patvirtino Lietuvos deleguotas aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
„Iš naujojo fondo Lietuvai siūloma 6,3 mlrd. eurų. Iš jų 3,9 mrd. eurų – subsidijos, o 2,4 mlrd. eurų – paskolos. Tai papildomos lėšos greta daugiametės finansinės perspektyvos“, – BNS trečiadienį sakė V. Sinkevičius.
Komisaro teigimu, jei valstybės narės pritars, iš šio fondo ir ES biudžeto Lietuva 2021-2027 metais iš viso gali gauti daugiau kaip 17,7 mlrd. eurų ES paramos, įskaičiuojant potencialas paskolas, arba 15,3 mlrd. eurų be paskolų.
Daugiausia paramos iš atsigavimo fondo numatoma skirti Italijai ir Ispanijai, kurias labiausiai paveikė koronaviruso pandemija.
Jei pritars valstybės narės, fondas bus finansuojamas Europos Komisijos rinkose pasiskolintomis lėšomis. Pinigai subsidijomis ir paskolomis šalis pasiektų per porą artimiausių metų, o skola būtų atiduota 2027-2058 metais.
Briuselyje svarstoma, kad pajamos skolai grąžinti gali būti surinktos sutarus dėl bendro plastiko mokesčio, įplaukų iš anglies dioksido prekybos sistemos ar bendrai apmokestinant dideles įmones, skaitmeninį sektorių.
Tačiau iki šiol valstybės nerodė didelio entuziazmo įvesti bendrus mokesčius, ir lieka didelė tikimybė, kad nesusitarus ateityje šalys turėtų padidinti savo įnašą arba būtų mažiau finansuojamos bendros programos.
Lietuvos valdžios atstovai teigia, kad Lietuvai gilesnė integracija ir solidarumas yra naudingi geopolitine prasme, bet kartu įžvelgia riziką, kad skola gali būti grąžinama sanglaudos politikos sąskaita, o tai reikštų struktūrinės paramos mažėjimą.
