V. Šapoka įvertino, kas darys didžiausią neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai

Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matyti ekonomikos atsigavimo ženklų, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

lrytas.lt montažas
lrytas.lt montažas
Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matosi ekonomikos atsigavimo ženklai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.<br>V.Skaraičio nuotr.
Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matosi ekonomikos atsigavimo ženklai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.<br>V.Skaraičio nuotr.
Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matosi ekonomikos atsigavimo ženklai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.<br>V.Skaraičio nuotr.
Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matosi ekonomikos atsigavimo ženklai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.<br>V.Skaraičio nuotr.
Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matosi ekonomikos atsigavimo ženklai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matosi ekonomikos atsigavimo ženklai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matosi ekonomikos atsigavimo ženklai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.<br>V.Skaraičio nuotr.
Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matosi ekonomikos atsigavimo ženklai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.<br>V.Skaraičio nuotr.
Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matosi ekonomikos atsigavimo ženklai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.<br>LRVK/D.Janučio nuotr.
Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matosi ekonomikos atsigavimo ženklai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.<br>LRVK/D.Janučio nuotr.
Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matosi ekonomikos atsigavimo ženklai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.<br>LRVK/D.Janučio nuotr.
Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matosi ekonomikos atsigavimo ženklai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.<br>LRVK/D.Janučio nuotr.
Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matosi ekonomikos atsigavimo ženklai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matosi ekonomikos atsigavimo ženklai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matosi ekonomikos atsigavimo ženklai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.<br>T.Bauro nuotr.
Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matosi ekonomikos atsigavimo ženklai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.<br>T.Bauro nuotr.
Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matosi ekonomikos atsigavimo ženklai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.<br>T.Bauro nuotr.
Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matosi ekonomikos atsigavimo ženklai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.<br>T.Bauro nuotr.
Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matosi ekonomikos atsigavimo ženklai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.<br>M.Patašiaus nuotr.
Balandis Lietuvos ekonominiams rezultatams – labai nedėkingas, tačiau gegužę, nepaisant didelių neapibrėžtumų ir ateities rizikų, matosi ekonomikos atsigavimo ženklai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

2020-06-02 09:57, atnaujinta 2020-06-02 10:42

„Dėl pandemijos balandį mažmenininės prekybos apimtys smuko 17,5 proc., maitinimo įmonių apyvarta šių metų kovą smuko beveik perpus, o balandį – beveik 70 proc.

Nors pramonės veikla Lietuvoje ekonomikos uždarymo priemonėmis nebuvo varžoma, tačiau ir ši ekonominė veikla kovą-balandį pajuto antrinius karantino Lietuvoje efektus ir pandemijos sukeltą užsienio paklausos susitraukimą“, – teigė V.Šapoka.

Mažmeninės prekybos nuosmukis, Finansų ministerijos duomenimis, yra didžiausias mėnesinis mažmeninės prekybos nuosmukis nuo 2009 metų.

Anot finansų ministro, teigiami ženklai pastebimi darbo rinkoje.

„Nuo balandžio pabaigos pastebimas registruoto nedarbo lygio augimo tempo lėtėjimas. Per pastarąsias keturias savaites įregistruota 12,3 tūkst. laisvų darbo vietų – 60 proc. daugiau nei prieš tai buvusias keturias savaites. Daugėja ir darbo pasiūlymų“, – kalbėjo ministras.

Sušvelninus karantino sąlygas Lietuvoje, anot ministro, pandemijos neigiama įtaka eknomikai labiausiai bus juntama per užsienio paklausos susitraukimą ir neapibrėžtumą.

„Tačiau pasitikiu Lietuvos verslo lankstumu ir kūrybiškumu, manau, kad tikrai greitai persiorientuosime ir atrasime naujų galimybių – tai ne kartą esame įrodę ir praeityje“, – sakė V.Šapoka.

Finansų ministerijos preliminariais duomenimis, gegužės mėnesį valstybės biudžetas pajamų gavo apie 29,6 proc. (257,3 mln. eurų) mažiau nei prognozuota ir apie 19,9 proc. (151,9 mln. eurų) mažiau nei praėjusių metų gegužę. Palyginimui, per balandžio mėnesį buvo gauta 32,1 proc. mažiau nei prognozuota ir 29,4 proc. mažiau nei prieš metus.

Šių metų sausio–gegužės mėnesiais pajamų į valstybės biudžetą gauta apie 15,2 proc. (563,2 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 8,1 proc. (277,5 mln. eurų) mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Paslaugų sektoriaus nuotaikos – niūrios

Finansų ministerijos apžvalgos duomenimis, verslo ir vartotojų lūkesčiai gerėja. Bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika gegužę, palyginti su balandžiu, pagerėjo. Ekonominių vertinimų rodiklis buvo 2 p.p. didesnis, tačiau paslaugų sektoriaus nuotaikos vis dar niūrios.

Pramonės pasitikėjimo rodiklis per mėnesį padidėjo 7 p.p. (per metus sumažėjo 15 p.p.), gamintojai optimistiškiau vertino produkcijos gamybos augimą ir eksporto perspektyvas. Statybos ir mažmeninės prekybos įmonių lūkesčiai per mėnesį pagerėjo atitinkamai 1 ir 4 p.p.

Nors vartotojų lūkesčių indeksas vis dar buvo blogesnis nei prieš metus, jis buvo 5 p.p. geresnis nei balandį, gyventojai buvo optimistiškesni dėl savo finansinės padėties perspektyvų – jie ketino daugiau išleisti didesniems pirkiniams, palankiau vertino šalies ekonomines perspektyvas.

Tačiau paslaugų sektoriaus įmonių nuotaikos po staigaus kritimo balandį (per mėnesį nukrito 46 p.p.) toliau blogėjo. Paslaugų pasitikėjimo rodiklis gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 5 p.p. (per metus 66 p.p. – tiek pat, kiek balandį). Tačiau ir šio sektoriaus įmonės ėmė optimistiškiau vertinti teikiamų paslaugų paklausos perspektyvas (balandį paklausos mažėjimą numatė 58 proc. įmonių, gegužę – 47).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?