Pagal portalui lrytas.lt „Sodros“ pateiktus duomenis, vos 9-iose iš 60 Lietuvos savivaldybių odontologijos paslaugas teikiančiose įmonėse vidutinis darbo užmokestis (VDU) perkopė 1 tūkst. eurų.
FNTT ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) tai sukėlė įtarimų – kai kuriose savivaldybėse vidutinis odontologų užmokestis tesiekė 440 eurų, o provincijose vidutinis odontologų užmokestis buvo net didesnis nei kolegų miestuose.
Odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus lrytas.lt teigė, kad dėl šių tyrimų bus aiškinamasi su VMI atstovais, tuo metu FNTT ant Sveikatos apsaugos ministerijos stalo teikia siūlymą, kaip pažaboti mokesčių vengimą odontologijos sektoriuje.
Pasitvirtina beveik visi atvejai
FNTT direktoriaus pavaduotojas Raimondas Kajėnas lrytas.lt teigė, kad odontologijos sektorius – vienas iš rizikingiausių sektorių Lietuvoje, kuriam šiemet bus skiriamas ypatingas dėmesys.
„Dirbame tokiu principu – identifikuojame rizikingas ekonominės veiklos sritis, atliekame patikrinimus arba duomenų analizę. Kartu su VMI tyrimų metu identifikavome, kad odontologijos paslaugų sektorius – rizikingas, ir būtent todėl šiemet jam skirsime daugiau dėmesio. Šiais metais tai – viena iš prioritetinių veiklos sričių“, – kalbėjo R.Kajėnas.
Anot jo, į patikrinimus FNTT vyksta pagal turimą informaciją arba atliktą analizę, o daugiau nei 80 proc. atvejų tokia informacija pasitvirtina.
„80 proc. tokių atliktų patikrinimų metu nustatomi pažeidimai, kartais ir daugiau. Pažeidimai susiję su apgaulingu apskaitos vedimu, atlyginimų mokėjimu vokeliuose, pajamų neapskaitymu“, – kalbėjo FNNT direktoriaus pavaduotojas.
R.Kajėno teigimu, odontologijos sektorių kaip rizikingą identifikavo ir Sveikatos apsaugos ministerija – nepriklausomi ekspertai atliko tyrimus, išanalizavo darbo užmokestį ir tai, kiek sumokama mokesčių.
„Analizės metu nustatyta, kad odontologai generuoja dideles pajamas, tačiau vidutinis darbo užmokestis yra apie 600-700 eurų, kai kuriose apygardose – tik 300 eurų. Tai sukėlė įtarimą – reiškia, pajamos nerodomos“, – kalbėjo R.Kajėnas.
Pagal „Sodros“ pateiktus draudėjų duomenis, iš 60-ies savivaldybių pirmą šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis odontologijos paslaugas teikiančiose įmonėse 1 tūkst. eurų perkopė vos devyniose savivaldybėse.
Didžiausias odontologų gautas VDU buvo Šilutės rajono savivaldybėje – 1328 eurai. Akmenės rajone VDU sudarė 1248 eurus. Klaipėdos miesto ir Vilniaus miesto savivaldybėse jis buvo apie 1130 eurų.
Joniškio rajone – 1116, Kauno mieste – 1093, Prienų rajone – 1080, Marijampolės savivaldybėje – 1048 eurai. Mažiausias VDU Radviliškio bei Šiaulių rajonų savivaldybėse – apie 440 eurų.
FNTT vasarį atliko 30 patikrinimų odontologų kabinetuose, panašus skaičius jų numatytas ir atnaujinamų tolimesnių, planinių ir neplaninių, patikrinimų.
Tačiau, R.Kajėno teigimu, norint iš tiesų išspręsti problemą, reikia teisinio mechanizmo – saugiklio. Tokį FNTT Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pasiūlė šių metų sausį.
„Visų odontologų kabinetų nepatikrinsime – turi būti teisės aktai, mechanizmai, saugikliai. SAM mūsų klausė, ką mes galėtume pasiūlyti. Kaip ir kiekviename sektoriuje siūlome keisti licencijavimo politiką – nustatę pažeidimus, veiklą vykdantys asmenys kuriam laikui prarastų licenciją arba ji būtų sustabdoma. Pagal pažeidimo laipsnį priklausytų, ar tai būtų veiklos sustabdymas, ar visiškas licencijos panaikinimas“, – siūlymą įvardijo R.Kajėnas.
Dabar tokių saugiklių nėra – licencijos panaikinimas susijęs su kvalifikaciniais gebėjimais, o viešojo intereso apsauga neįtvirtinta.
„Manome, kad tai sudrausmintų prevenciškai ir psichologiškai“, – pridūrė jis.
Kiti FNTT ir VMI rizikingais vertinami sektoriai – statybos, prekyba nekilnojamu turtu (NT) prekyba automobilias, jų paslaugos, naftos sektorius – tai sektoriai, generuojantys dideles pajamas.
Aiškinsis situaciją
Odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus lrytas.lt teigė, jog šio tyrimo aplinkybes su VMI išsiaiškins trečiadienio susitikimo metu – anot jo, išsiaiškinus, kaip gauti tokie duomenys, bus galima įvertinti ir tyrimo rezultatus.
„Galbūt paaiškins, kokiu segmentu ir kokiu spektru jie šį tyrimą padarė. Negaliu žinoti – galbūt tai pensininkai. Ką jie tyrė, kokias įmonės ėmė?,“ – kalbėjo A.Šeikus.
Odontologų rūmų tarybos pirmininkas teigė neturintis jokių duomenų, iš kur šie skaičiai.
„Negaliu sakyti, ar tai tiesa, ar netiesa – bet jei yra duomenys, jie, matyt, juos turi, ir juos paaiškins“, – kalbėjo A.Šeikus.
„Prieš tris mėnesius irgi buvo atliktas tyrimas, ir ten buvo daug tikrovės neatitinkančių faktų – buvome susitikę ir aiškinomės. Ta kompanija, kuri darė tyrimą, pati pripažino, kad nepretenduoja į teisybę. Pažiūrėsime, kas dabar bus“, – pridūrė jis.
VMI antradienį pranešė, kad Inspekcijos svetainėje paskelbti daugiau nei 2 tūkst. odontologines paslaugas teikiančių įmonių vidutinio darbo užmokesčio rodikliai – beveik pusę šių įmonių pasieks mokesčių administratoriaus laiškai, siūlantys savarankiškai peržiūrėti, įvertinti savo duomenų teisingumą pateiktose deklaracijose.
Vien per 2020 m. I ketvirtį, VMI duomenimis, palyginus mokestines įmokas su pernykštėmis tokiu pat laikotarpiu, gyventojų pajamų mokestis išaugo 46 proc. (921 tūkst. Eur), o pagal visus sumokėtus mokesčius bendra mokesčių suma didėjo 53 proc. (apie 1,4 mln. Eur).
FNTT informuoja, kad odontologijos paslaugas teikiančių įmonių pajamų neapskaitymas dažniausiai būna susijęs su neoficialiu darbo užmokesčiu, tačiau pajamos slepiamos ir nenorint mokėti didesnio pelno mokesčio (iki 300 tūkst. Eur pajamų per metus apmokestinama ne 15, o mažesniu, 5 procentų pelno mokesčio tarifu).
„Tipinis pavyzdys: samdomas stomatologas įmonėje gauna nuo 35 iki 40 procentų jo surinktos sumos už atliktus darbus. Jeigu stomatologas įmonėje per mėnesį atlieka darbų už 5 tūkst. eurų, tai jis uždirba nuo 1700 iki 2000 eurų „į rankas“, tačiau oficialiai išmokamas atlyginimas tesiekia 800 eurų.
Dauguma stomatologų dirba per kelias darbovietes, kartais penkiose ir daugiau. Tokie darbuotojai darbinami 0,25 etato, atitinkamai nustatant ir atlyginimą, tačiau realybėje dirba visą dieną, per kurią neoficialiai uždirba nuo 350 iki 400 eurų“, – aiškino FNTT atstovai.
Kraštutinis sprendimas
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė portalui lrytas.lt perdavė, kad FNTT keliamos problemos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ir jos vadovybei yra gerai žinomos.
„Nemažai informacijos, keliančios abejonių dėl skaidrumo bei sąžiningumo, pati ministerija persiunčia teisėsaugai, taip pat ir FNTT. Pavyzdžiui, ministras Aurelijus Veryga praėjusių metų pabaigoje FNNT, STT, VMI persiuntė nepriklausomų tyrėjų atliktą tyrimą, kurio duomenimis, odontologijos sektoriuje egzistuoja didžiulis šešėlis, kuriame gali slėptis apie 50 mln. eurų“, – komentavo L.Bušinskaitė.
Anot jos, FNTT identifikuotos problemos ryškiausios odontologijos ir ortopedijos sektoriuose. Ilgą laiką juose galiojo tos pačios taisyklės ir tvarkos, kuriose per daugybę metų išryškėjo daug spragų ir galimybių veikti nesąžiningiems tiekėjams.
„Siekdama skaidrinti šias problemines sritis ir visą sveikatos sektorių, SAM jau yra inicijavusi nemažai pokyčių šiose srityse. Pavyzdžiui, odontologijos specialistų licencijavimo funkcija perduota Akreditavimo tarnybai, užtikrinančiai vienodas licencijavimo sąlygas visiems sveikatos priežiūros specialistams. Taip pat numatytos naujovės, kompensuojant ortopedijos technikos priemones.
Mūsų nuomone, FNNT siūlymas naikinti licencijas būtų kraštutinis sprendimas, kadangi tikslų galima pasiekti ir kitomis priemonėmis, o ne bausmėmis. Juk bet kokie pokyčiai ar sprendimai paliečia ne tik tam tikrą sektorių ar įmonę, bet ir ten dirbančius žmones“, – teigė ministro patarėja.
