Taip pat susidėliokime, kas jau sutarta ir yra daroma, siekiant kaip įmanoma efektyviau įgyvendinti Lietuvoje galiojantį įstatymą, draudžiantį elektros importą iš Baltarusijos po Astrave statomos branduolinės jėgainės starto.
Keičiama metodologija
Šiuo metu galiojančioje trijų Baltijos šalių elektros tinklų metodologijoje numatyta, kad prekyba elektra su Rusija ir Baltarusija vyksta tik per Lietuvą. Tačiau ji nustos galioti, kai Lietuvoje bus pradėta praktiškai taikyti įstatymo nuostata, draudžianti komercinį elektros importą iš Baltarusijos. Lietuvos perdavimo sistemos operatorius tiesiog nustatys nulinį komercinį pralaidumą importui iš Baltarusijos į Lietuvą ir taip įgyvendins įstatymą.
Reaguodama į tai, Latvijos Vyriausybė nurodė savo perdavimo sistemų operatoriui sukurti naujas prekybos su trečiosiomis šalimis taisykles. Rinkos dalyviams įvertinti buvo pateikta kolegų Latvijoje ir Estijoje parengta dvišalė metodologija. Tąkart komerciniams srautams kaimynai planavo pasinaudoti ir Lietuvos – Baltarusijos pjūviu.
Po keturšalių diskusijų tarp Baltijos šalių ir Europos Komisijos, politiniu lygiu buvo sutarta, kad techninė pralaidumų metodologija turėtų būti trišalė. T. y. jos kūrime dalyvaus ir Lietuvos perdavimo sistemos operatorius, o principai bus derinami ir su EK. Ji yra pagrindinė bendros Europos Sąjungos elektros rinkos architektė.
Taip pat sutarta, kad naujoje trišalėje metodikoje komerciniams elektros srautams iš trečiųjų šalių, Lietuvos infrastruktūra naudojama nebus. Tai – didelis pasiekimas regioninei vienybei stiprinti.
Derėtų nepamiršti, kad fiziniai elektros srautai nėra tapatūs prekybai elektra. Jei latviai ir estai sutiktų neprekiauti elektra su trečiosiomis šalimis, fiziniai srautai viso regiono elektros linijomis niekur nepradingtų. Jie keliauja ir keliaus taip, kaip jiems liepia fizikos dėsniai ir elektros tinklų topografijos ir mes dirbsime vienu dažniu su Europa.
Būtina pažymėti: šis fizinis elektronų judėjimas nesukuria galimybių Astravo branduolinei jėgainei komerciškai užsidirbti iš šių elektros srautų. Fiziniai srautai komerciniais srautais nevirsta.
Pertvarka Ignalinoje ir kitur
Vykdant pertvarką Ignalinos pastotėje paliekama tiek linijų, su Baltarusija, kiek būtina. „Litgrid“ nėra ir niekada nebuvo nusiteikusi išlaikyti perteklinės infrastruktūros. Tačiau kol esame BRELL žiedo dalimi, linijos su Baltarusija turi išlaikyti žiedinius srautus (iki 300 MW) ir tranzitą į Kaliningradą. Be to, linijos turi turėti galimybę keistis sisteminėmis paslaugomis (iki 700 MW).
Pavyzdžiui, atsijungus elektros jungčiai su Švedija „NordBalt“, šalyje susidarytų 700 MW elektros deficitas. 15 minučių, kol aktyvuojami avariniai galios rezervai, turėtume palaikyti atitinkamą galios srautą iš rusiškosios IPS/UPS sistemos pirminių galios rezervų.
Sistemos patikimumas ir 50 Hz dažnio užtikrinimas yra bendras visų operatorių darbas. Jei imtume vienašališkai mažinti sistemos patikimumą, kiltų pavojus visų bendrai sujungtų sistemų darbo patikimumui. Atsitikus avarijai, tokiu atveju, privalėtumėme prisiimti atsakomybę dėl jos padarinių.
Tinklų topografiją, apsprendžiančią fizinius elektros srautus, pakeisti jau siekiame. Intensyviai ruošiamės prisijungimui prie kontinentinės Europos elektros energijos sistemos. Kai kurie tam skirti projektai vyksta net sparčiau, nei tikėjomės. Numatoma sinchronizacijos su Europa data – 2025 m.
Kas pasiekta
Tad kol kas visų linijų nedemontuojame. Tačiau ir be to užtikrinsime, kad įstatymu numatytas elektros iš Baltarusijos importas nevyktų. Viena tam skirtų priemonių – bendrai derinamas trijų Baltijos šalių infrastruktūros mokestis. Pagal būsimąją trišalę pralaidumų metodiką, elektros importuotojai iš Rusijos – per Latviją, ar iš Kaliningrado per Lietuvą – nebegalės to daryti nemokamai.
Kaip tiksliai šios infrastruktūros kaštai bus paskirstyti, turės vertinti ne tik perdavimo sistemų operatoriai, bet ir energetikos reguliuotojai. Tačiau tokia metodika nebūtų kažkas itin naujo. Savo tinklus rusiškai elektrai yra apmokestinęs Suomijos perdavimo sistemos operatorius, panašų mokestį Lietuvoje moka prekybininkai, eksportuojantys elektros energiją į Baltarusiją.
Daugiau elektros operatorių
Perdavimo sistemų operatoriai rengia vadinamąjį „multi-NEMO“ susitarimą. Tai yra sudėtingas techninių dokumentų rinkinys, kuriame numatytos taisyklės, pagal kurias konkrečiame Europos Sąjungos regione gali veikti ne viena, bet kelios elektros energijos biržos. Šiuo atveju kalbame apie Baltijos šalis, bet birželio pradžioje tokį susitarimą pasiekė, pavyzdžiui, ir Skandinavijos šalys. Tokių susitarimų Briuselyje tikimasi iš visų ES šalių.
Šiandien mūsų regione veikia elektros birža – „Nord Pool“. Tačiau ir šioje srityje siekiame įgalinti konkurenciją. Tačiau turime pabrėžti, kad iš Lietuvos pusės susitarime bus apibrėžtos biržos operatoriams sąlygos linijoms su Lenkija, Švedija, Kaliningradu ir Latvija. Linijų tarp Baltarusijos ir Lietuvos susitarime nebus, šiuo pjūviu pasinaudoti biržos dalyviai negalės.
