Tačiau nėra padėties be išeities – verslai buvo priversti persikelti į internetinę erdvę ir taip švelninti patiriamą neigiamą poveikį. Paskui verslą į elektronines parduotuves persikėlė ir dalis vartotojų.
Anot specialistų, el. komercija per karantino mėnesius šalyje pasiekė tokį lygį, kuris buvo prognozuotas tik 2022–2023-iesiems metams.
Siuntų kiekis terbeauga
Staigus el. komercijos populiarumo išaugimas verslui atnešė ne vieną iššūkį. Bene didžiausias ir daug nerimo keliantis aspektas – būtinybė greitai pristatyti prekes ir produktus tiek tiekėjams, tiek pirkėjams.
Dėl šios priežasties siuntų siuntimo įmonės fiksavo ženkliai išaugusias užsakymų apimtis.
Pavyzdžiui, internetinių siuntų platforma „Siųsk pigiau“ pastebėjo apie išaugusį užsakymų skaičių.
„Palyginti su atitinkamais praėjusių metų mėnesiais, užsakymų skaičius kovą išaugo 80 proc., balandį – kone 150 proc., gegužę –163 proc.“, – teigė įmonės vykdomoji direktorė Živilė Kaminskienė.
Natūralu, jog dėl išaugusio siuntų srauto, jau pirmomis karantino dienomis informaciją apie siuntų vėlavimus Lietuvoje paskelbė įvairūs vežėjai.
Siuntos vėlavo ir į užsienį – dėl šalyse paskelbto karantino ir įsigaliojusių apribojimų buvo fiksuojami vėlavimai į Šiaurės Italiją, Ispaniją, Kiniją, kitas valstybes.
Tiesa, įmonės skelbia, kad švelnėjant karantino sąlygoms, siuntas pavyksta pristatyti greičiau.
Anot Ž. Kaminskienės, pristatymo partnerių terminai jau grįžta į įprastas, prieškarantinines vėžes.
„Europos Sąjungoje gavėjus siuntos pasiekia per 2-3 darbo dienas. Tiesa, galimi vėlavimai iki dviejų darbo dienų tokiose šalyse kaip Italija ir Ispanija, bet bendrai ES siuntimai vyksta įprastu ritmu. Už ES ribų dar yra šiek tiek vėlavimų, ypač į tokias šalis kaip Kinija, Brazilija, Kazachstanas.“
Išaugus užsakymų skaičiui, svarbus ne tik pristatymas, bet ir operatyvus klientų aptarnavimas. Nors dalis įmonių darbuotojus atleido, „Sodros“ duomenimis, dirbančiųjų skaičius augo laikinojo įdarbinimo įmonėse ir versluose, susijusiuose su elektronine prekyba.
Pasak Ž.Kaminskienės, įmonei teko didinti komandą, kad galėtų susitvarkyti su išaugusiais užsakymų srautais.
Kaip užbėgti krizei už akių?
Epidemiologinei situacijai šalyje gerėjant gali pasirodyti, jog palaipsniui gyvenimas grįš į įprastas vėžes ir pokyčius, įvykusius pandemijos metu, prisiminsime tik kaip dar vieną praėjusią krizę. Tačiau ekspertai nėra tokie pozityvūs – manoma, jog jau rudenį pasaulį užplūs antroji viruso banga, o fizinės prekybos iškėlimas į el. parduotuves taps kasdienybe.
El. komercijos specialistai pažymi, jog ši krizė – tinkamas laikas įvairiems verslams keltis į internetinę erdvę.
Tiesa, tik sukurti internetinę parduotuvę – nepakanka. Prekės ženklai, plečiantis ne tik pirkėjų, bet ir konkurentų skaičiui, turi daugiau dirbti tam, kad kiekvienas klientas grįžtų apsipirkti.
Investicijos į el. komercijos sprendimus užsuka užburtą ratą – gerinant apsipirkimo patirtį, pritraukiami klientai, auga apsilankymų svetainėje ir konversijų skaičius, konkurentai taip pat tobulėja ir gerina savo el. parduotuves, dėl to reikia vėl gerinti savąją.
Ekspertai pažymi, jog yra keli svarbūs aspektai, kuriuos, augant el. komercijos populiarumui, svarbu gerinti.
Bene pagrindinis – svetainės funkcionalumas. Svarbu ne tik tai, kaip svetainė atrodo, bet ir kaip greitai puslapis atsidaro, per kiek laiko naršančiajam atidaromas naujas langas arba produkto polapis. Puslapiui stringant, nepatenkinti bus ir potencialūs klientai, ir paieškos sistemos – lėtai veikiančios svetainės dažniausiai nerodomos pirmuosiuose paieškos puslapiuose.
Ketina pirkti, bet persigalvoja
Rekomenduojama trumpinti ir apsipirkimo kelią.
Ypatingai reikėtų sunerimti, jeigu pastebima daug apleistų prekių krepšelių – gali būti, jog kelių žingsnių apsipirkimo autorizacija priverčia žmones persigalvoti.
Galiausiai, puikiai veikianti svetainė turi būti pritaikyta mobiliesiems įrenginiams – „Outerbox“ 2019 m. atlikto tyrimo duomenimis, net 79 proc. išmaniųjų telefonų savininkų per paskutinius šešis mėnesius bent kartą savo įrenginiu apsipirko el. parduotuvėje.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į svetainės populiarinimą socialiniuose tinkluose. Pagal el. parduotuvės tikslinę auditoriją pasirinkti soc. tinklai, aktyviai kuriami įrašai ir bendravimui su kuriama bendruomene skiriamas laikas padidina tikimybę į el. parduotuvę tiek susigrąžinti buvusius klientus, tiek pritraukti naujus veidus.
Dalis socialinių medijų (pvz. „Facebook“, „Instagram“) jau turi apsipirkimo programėlėse funkciją, taigi tinkamai įgalinant medijų kanalus, galima sėkmingai padidinti ir konversijų skaičių.
Svarbu ne tik technologinė pusė, bet ir apsirūpinimas atsargomis. Nors verslai jau susidūrė su krize ir žino, kaip ruoštis netikėtoms situacijoms, virusui dar kartą sukausčius pasaulį, tiekimas vėl laikinai gali sutrikti. Įmonėms neturint pakankamai žaliavų ar produktų, verslą net ir internetinėje erdvėje vystyti gali būti sudėtinga.
