„Pandemijos situacija dar kartą parodė, kad turi turėti kažkokią alternatyvą, nes, jei mes kalbėjome ir dar kalbame apie pagalbą įmonėms, ypač apie jų likvidumo užtikrinimą, surasti finansinį tarpininką praktiškai buvo misija neįmanoma“, – sakė premjeras.
Vyriausybės vadovo teigimu, VPB steigimas keltų ir tam tikrų iššūkių. Pasak S.Skvernelio, būtų būtina užtikrinti jo veiklos skaidrumą ir efektyvumą.
„Manau, kad dabar reikia kalbėti apie patį principą. Aišku, yra tam tikros rizikos, reikia užtikrinti galimo banko veiką, veiklos skaidrumą, efektyvumą. Koks valdymo modelis būtų pasirinktas? Manau, kad tai galėtų būti arti 50/50 su valstybe ir su privačiu investuotoju“, – teigė premjeras.
Valdančiajai koalicijai priklausančių parlamentarų grupės vardu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas antradienį ketina pateikti Seimui siūlymą svarstyti galimybę steigti VPB.
Nutarimo projekte siūloma įgalioti Lietuvos Vyriausybę nedelsiant pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu (DG REFORM) dėl techninės pagalbos VPB steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
Projekto autoriai konstatuoja, kad Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES (užima trečią vietą po Estijos ir Graikijos), o galimybės pritraukti naujus rinkos žaidėjus yra ribotos dėl objektyvių socialinės ekonominės raidos sąlygų (maža rinka, nepalankios demografinės tendencijos).
Jie pabrėžia, kad smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) kredito prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o VPB įkūrimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą.
Manoma, kad VPB padidintų finansinių paslaugų prieinamumą šalyje, ypač regionuose, ir galėtų paskatinti tvarią konkurenciją bankiniame sektoriuje.
Komerciniai bankai nėra tokie lankstūs
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, kalbėdamas apie iniciatyvą steigti VPB, sako, kad jis reikalingas, ypač kalbant apie regionus ir paramą smulkiam ir vidutiniam verslui.
„Svarstant, kodėl reikia tokio banko, reikėtų pirmiausia pasižiūrėti į situaciją regionuose. Mūsų komerciniai bankai traukiasi iš regionų, naikina savo filialus. Kalbant apie pagalbą smulkiajam ir vidutiniam verslui, kas Lietuvoje yra ypač aktualu, komerciniuose bankuose stinga to dėmesio ir pagalbos.
Būtent pandemija ir šita situacija dėl paramos įmonėms, kurie patyrė nuostolių dėl koronaviruso, parodė, kad Lietuvos komerciniai bankai iš tikrųjų nėra tokie lankstūs smulkiųjų ir vidutinių įmonių atžvilgiu“, – antradienį sakė R.Karbauskis.
Seimo konservatorių frakcijos narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje nėra pakankamai erdvės atsirasti valstybiniam bankui.
„Didesnė problema ta, kad iniciatoriai kartais kalba apie plėtros banką, kartais apie valstybinį banką.
Jeigu kalbėsime apie valstybinį banką, kuris atlieka visas klasikines banko funkcijas, tai yra priima indėlius ir dalina paskolas, tai reiškia, kad užkrauna tam tikrą riziką, priimdamas gyventojų indėlius, tada vertinimas, bent mano asmeniškai, būtų visiškai kitas.
Turėjome labai liūdnos patirties su valstybiniais bankais. Nemanau, kad yra labai daug erdvės tokiam bankui čia atsirasti, veikti skaidriomis rinkos sąlygomis ir pasiūlyti kažkokias kitokias sąlygas Lietuvos verslui ir gyventojams, palyginti su tais bankais, kuriuos turime šiuo metu“, – sakė I. Šimonytė.
„Taip, bankų konkurencija yra problema, labai atsargus rizikos vertinimas, ypač krizės atvejais, yra problema, bet bankai yra tokia institucija, kad mes negalime tikėtis, kad jie brangiai mokės už indėlius ir pigiai skolins, nes tai yra verslo modelis, kuris neveikia“, – sakė konservatorė.
Ji taip pat pridūrė, kad į antradienį Seime svarstomą siūlymą dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ji žiūri kaip „į viešųjų ryšių akciją, nes jis yra apie nieką“.
