„Kada kalbame apie tokios apimties skatinimo priemones, tai, mano galva, pirmiausia jos turėtų atsigulti į biudžetą. Labiausiai juda mokesčių atidėjimai. Kaip gali eiti tokios priemonės šalia biudžeto? Keistai atrodo“, – antradienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje sakė V.Vasiliauskas.
Anot jo, poveikis biudžeto deficitui su naujomis priemonėmis vis didėja.
„Bandėme paskaičiuoti priemonių poveikį. Jos keitėsi, buvo pirmas, antras etapai, paskui vis intensyvėjo, buvo skelbiamos naujos priemonės. Pirmo paketo poveikis stipriausias ekonomikos augimui, amortizavimui, o paskui su kiekvienu paketu tas poveikis mažėja.
To nepasakysi apie poveikį biudžeto deficitui. Jeigu būtų įgyvendintos visos priemonės taip, kaip suplanuota, tai biudžeto deficitas viršytų dviženklį skaičių ir čia būtume pirmūnai. Skolos augimas atitinkamai būtų vienas didžiausių istoriškai“, – teigė Lietuvos banko vadovas.
V.Vasiliausko teigimu, įveiklinus visas priemones, skola išaugtų 9 mlrd. eurų, o skolos ir šalies bendrojo vidaus produkto santykis ūgtelėtų iki 50 proc.
„Įspūdingi skaičiai. Viskas galėtų būti gerai su jais, bet klausimas yra panaudojime. Ir čia kyla daug klaustukų. Nesame didžiosios ekonomikos, kurios piltų pinigus į kairę ir į dešinę“, – sakė jis.
S.Skvernelis biudžeto tikslinti neketina
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad šių metų biudžetas nebus tikslinamas.
Visiems, siūlantiems perskirstyti biudžetą, premjeras pasiūlė rodyti „iniciatyvas su įstatymo projektais“.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas antradienį konservatorių frakcijoje pakartojo, kad valstybės finansinė parama dėl koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui ir gyventojas turi būti perkelta į biudžetą, nes „skaičiai įspūdingi“. Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta taip pat yra pareiškęs, kad šių metų biudžetas turi būti patikslintas.
Gegužės mėnesį S.Skvernelis taip pat tvirtino, kad peržiūrėti šių metų valstybės biudžetą kol kas nėra būtina, tačiau neatmetė, kad tai gali būti padaryta vėliau.
Patvirtintos 2020 metų valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 9,548 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 11,53 mlrd. eurų.
Rinkos žiūrės nervingiau
V.Vasiliauskas perspėjo, kad, išaugus valstybės skolai, įvairios rinkos gali į tai reaguoti jautriai.
„Skolos išaugimas reiškia, kad potencialiai ateityje skolos aptarnavimo išlaidos didės. Jeigu ekonomika būtų nepalankioje situacijoje, atitinkamai finansų rinkos sureaguotų. O tai reiškia, kad kiekvienas mūsų turėtume mokėti daugiau, jei skolos aptarnavimui būtų keliami mokesčiai.
Didelio skirtumo tarp šeimos, įmonės biudžetų ir viešųjų finansų aš nematyčiau. Atitinkamai, jei didėja tavo skolos aptarnavimo išlaidos, tu tuos pinigus turi iš kažkur paimti. Tu gali juos kompensuoti papildomu ekonominiu augimu, bet tada tos pasiskolintos lėšos turi būti labai racionaliai investuojamos, kad ateityje ekonomika išaugtų ir taip ta skola būtų grąžinta ar skola grįžtų į tokį vidurkį, kokį dabar turime“, – antradienį sakė V.Vasiliauskas.
„Didžiausias pavojus, kad rinkos ateityje pradės nervingiau žiūrėti į valstybės skolos didėjimą“, – pridūrė jis.
Lietuvos banko vadovas nuogąstavo, kad Vyriausybė, siūlanti naujas priemones, daro per daug viešųjų ryšių akcijų.
„Kas mane visą laiką neramino, kad mes iš pradžių padarome daug viešųjų ryšių akcijų, įpučiame burbulą, nekalbant apie labai konkrečias priemones. Tai mane verčia jaustis nekomfortiškai“, – sakė V.Vasiliauskas.
