Už šias Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės „socialdarbietės“ Rimantės Šalaševičiūtės ir Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojo Jono Jaručio parengtas įstatymo pataisas ketvirtadienį po pateikimo balsavo 50 Seimo narių, prieš buvo 1, susilaikė 7 parlamentarai. Besibaigiančioje pavasario sesijoje Seimas prie šio projekto jau nebegrįš, jis bus svarstomas rudens sesijoje. Parlamentarams šiuo klausimu svarbi Vyriausybės nuomonė, todėl nutarta paprašyti jos išvadų.
Įstatymo projektu siūloma, kad kiekvienais metais pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinės pensijos būtų indeksuojamos nuo sausio 1 d. pagal praėjusiais metais apskaičiuotą indeksavimo koeficientą. Jeigu apskaičiuotasis indeksavimo koeficientas būtų lygus 1 arba neigiamas, indeksavimas nevyktų.
Indeksavimo koeficientas ir valstybinių pensijų bazės dydis būtų tvirtinamas atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu.
Įstatymo projektu siūloma minėtų pensijų indeksavimą pradėti nuo 2021 m.
Šiuo metu Valstybinių pensijų įstatyme nustatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė. Jos dydis negali būti mažesnis nei 58 eurai. Valstybinių pensijų bazę tvirtina Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu. Paskutinį kartą valstybinių pensijų bazė nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinių pensijų bazė didėjo 2008 m. Pareigūnų ir karių ir teisėjų valstybinių pensijų didinimo mechanizmas nėra nustatytas.
Preliminariais skaičiavimais, teikiamam siūlymui nustatyti pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinių pensijų indeksavimo mechanizmui 2021 m. prireiktų 2,8 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų, 2022 m. – 5,5 mln. eurų, 2023 m. – 8,1 mln. eurų.
