„Visose valstybėse narėse 2022 metais išmokų lygis bus mažiausiai 200 eurų už hektarą“, – rašoma projekte, kurį pristatė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, tuo metu ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.
Atotrūkį tarp šalių žadama mažinti „per šešis vienodus etapus, pradedant nuo 2022 metų“, kartu įtvirtinama išlyga, kad 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą.
„Visos narės, kurių tiesioginės išmokos už hektarą nesiekia 90 proc. ES vidurkio, 50-ia proc. sumažins atotrūkį tarp jų dabartinio tiesioginių išmokų lygio ir 90 proc. ES vidurkio per šešis vienodus etapus, pradedant nuo 2022 metų“, – rašoma dokumente.
Lietuvai derybose atstovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda šio pasiūlymo kol kas nekomentavo. Viršūnių susitikimo pirmąją dieną jis pareiškė sieksiantis, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų.
Naują projektą dėl 2021-2027 metų ES biudžeto ir kuriamo ekonomikos gaivinimo fondo Ch. Michelis pateikė ketvirtąją viršūnių susitikimo dieną, tikėdamasis, kad jis padės pasiekti perlaužimą įtemptose derybose dėl ūkio gaivinimo plano po koronaviruso sukeltos krizės.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas teigia, kad Lietuvos žemdirbiams svarbu, jog išmokos ilgainiui suvienodėtų, nes tik tai užtikrintų sąžiningą konkurenciją.
„Su didėjimu viskas tvarkoje. Tiems, kurie daug gauna, turėtų nedidėti, o tiems, kurie nepasiekė to vidurkio, turi didėti ir tada susilyginam bei žaidžiam teisingai“, – BNS pirmadienio vakarą sakė J. Talmantas.
„Įsivaizduokite, jie dabar važiuoja asfaltu, o mes paprastu žvyrkeliu, kaip mums juos pasiekti? Niekaip“, – pridūrė jis.
196 eurų už hektarą tikslas buvo numatytas prieš septynerius metus suderėtame biudžete. Briuselio pareigūnai teigia, kad numatyta suma Lietuvai buvo skirta, bet šis rodiklis nepasiektas, smarkiai išaugus dirbamos žemės plotams.
J. Talmantas skaičiuoja, kad tiesioginių išmokų Lietuvos ūkininkai kasmet gautų po 10 proc. daugiau, jeigu dirbama žeme neverstų apleistų plotų.
„Pjaunam, kertam krūmus apleistus, durpynus. Plotus didindami atskiedžiame tas išmokas ir stovime vietoje“, – BNS pirmadienį sakė jis.
Tiesioginių išmokų skirtumai Europoje iš dalies grindžiami tuo, kad dėl įvairių veiksnių gerokai skiriasi žemės ūkio produkcijos gamybos išlaidos, pradedant gamtiniais veiksniais ir baigiant darbo jėgos kaštais.
Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams nuo vidurkio gerokai atsilieka nuo pat įstojimo į ES.
Lyginant su šeštadienio versija, kitos Lietuvai svarbiausios eilutės biudžeto projekte nesikeičia.
Vadinamoji sanglaudos parama 2021-2027 metais Lietuvai gali mažėti iki 24 proc., nes Lietuvos ekonomikos rodikliai priartėjo prie bendrijos vidurkio.
Šį nuosmukį gali šiek tiek sumažinti kompensacija dėl emigracijos sukeltų nuostolių – Lietuvai ji siektų apie 180 mln. eurų.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams naujoje finansinėje perspektyvoje siūloma skirti 490 mln. eurų.
Finansavimas Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities, turėtų siekti 189 mln. eurų. Ši eilutė 50-a mln. eurų buvo padidinta šeštadienį.
Greta ES biudžeto Ch. Michelis pateikė atnaujintą pasiūlymą dėl naujai kuriamo 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo fondo.
Iš jo kaip negrąžinamos subsidijos šalims būtų skiriama 390 mlrd. eurų, kita suma galėtų būti paskolinta. Tai pirmas kartas, kai parama šalims būtų skiriama iš bendrai pasiskolintų lėšų – pinigus tarptautinėse rinkose ketina skolintis Europos Komisija.
Kol kas nėra tikslių skaičiavimų, į kokią fondo dalį pretenduotų Lietuva.
ES vadovų derybos gali užsitęsti iki antradienio ryto.
ES vadovams pateiktas naujas pasiūlymas dėl ekonomikos gaivinimo plano
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienio vakarą pateikė naują pasiūlymą dėl Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo, tikėdamasis proveržio jau keturias dienas Briuselyje besitęsiančiame viršūnių susitikime.
„Paskutinieji žingsniai – visuomet sunkiausi, bet (...) manau, kad susitarimas yra galimas“, – sakė Ch. Michelis.
Nuo penktadienio Briuselyje posėdžiaujantys vadovai iki šiol nesugebėjo rasti bendros pozicijos dėl maždaug 750 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo paketo, pagal kurį nuo koronaviruso nukentėjusios šalys gautų negrąžinamą paramą ir lengvatines paskolas.
Lėšas fondui Europos Komisija ketina skolintis tarptautinėse rinkose, tačiau „taupiosiomis“ šalimis pasivadinusi grupė su Nyderlandais ir Austrija priešakyje reikalauja griežtų sąlygų, kaip bendrai skolinti pinigai galėtų būti dalijami Pietų Europos šalims.
Ginčų derybose kelia ir Vakarų europiečių siekis, kad lėšų skyrimas būtų susietas su tuo, kaip šalis laikosi teisinės valstybės principų. Tam labiausiai priešinasi su Briuseliu konfliktuojančios Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės.
Naujo pasiūlymo turinys kas nėra paskelbtas.
Lietuvai derybose atstovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda kiek anksčiau pirmadienį pareiškė tikintis, kad „ši diena atneš proveržį“ siekiant sutarimo.
Lenkija atsisako sutikti ES biudžeto lėšų skirstymą susieti sąlyga dėl teisinės valstybės
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pirmadienį pareiškė neleisiantis Europos Sąjungai susieti jo šaliai turinčių tekti Bendrijos biudžeto lėšų su sąlyga, kad Varšuva privalo laikytis teisinės valstybės principų.
Šią poziciją M. Morawieckis išsakė atvykęs dalyvauti jau ketvirtą dieną Briuselyje besitęsiančiame ES viršūnių susitikime, per kurį 27 bloko šalių lyderiai vis dar neįstengė susitarti, kaip turėtų būti gaivinama Bendrijos ekonomika po koronaviruso pandemijos.
Lyderiai taip pat mėgina susitarti dėl trilijono eurų ES daugiamečio biudžeto, kurio dauguma lėšų atitenka žemės ūkiui ir plėtros projektas Rytų bei Pietų Europoje.
Tačiau kelios bloko, narės – daugiausiai šiaurinės valstybės ir Nyderlandai – tvirtina, kad tokios šalys kaip Lenkija ir Vengrija privalo laikytis ES standartų dėl žodžio laisvės ir teismų nepriklausomumo, jeigu nori gauti finansavimą.
„Kad priimtų susitarimą, Lenkija turi gauti, apie ką kalbame nuo pat pradžių – kitaip tariant, jokios priklausomybės nuo ES institucijų teisinės valstybės klausimu“, – Briuselyje lenkų žiniasklaidai sakė M. Morawieckis.
Kaip ir Vengrija, Lenkija jau daug metų yra kritikuojama dėl tokių ES vertybių kaip žiniasklaidos laisvė ir teismų nepriklausomumas silpninimo.
Europos Komisija pastaraisiais metais inicijavo kelis tyrimus Budapešto ir Varšuvos atžvilgiu dėl teisinės valstybės principų laikymosi, bet pastangos įtikinti šias šalis pakeisti savo politiką nebuvo sėkmingos.
Kad būtų septynerių metų ES biudžetas būtų patvirtintas, jam turi pritarti visos Bendrijos narės, taip pat ratifikuoti Europos Parlamentas.
Nyderlandų premjeras Markas Rutte, tapęs pagrindiniu vadinamųjų „taupiųjų“ šalių grupės atstovu, tvirtino, kad ES biudžetas privalo būti susietas su sąlygomis dėl teisinės valstybės principų laikymosi.
M. Morawieckis skundėsi, kad kompromisą dėl ES ekonomikos gaivinimo bando „primesti grupė šykščiausių, egoistiškiausiai nusiteikusių šalių, labai siaurai vertinančių padėtį per savo prizmę“.
