„Kol kas siūloma atidavimą vykdyti per naujų mokesčių įvedimą, t. y. kiekviena šalis turės surinkti dalį mokesčių, kurie bus įvesti – ar pelno mokestis, ar įvairūs gamtosaugos mokesčiai.
Jeigu jie atsiranda, šalys narės turės dalį tų mokesčių grąžinti į Europos biudžetą arba, jei nepasiseks ir nebus sutarimo dėl naujų mokesčių, ilgalaikėje perspektyvoje gali didėti įmokos į ES biudžetą. Ne per 5 metus, ne per 10, o per 30 ir daugiau metų“, – LRT radijui antradienį sakė D.Grybauskaitė.
Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 metams Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų.
Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. Žemės ūkio finansavimui iš viso bus skirta 5 mlrd. eurų.
ES skyrė 490 mln. eurų Ignalinos AE uždarymo projektui, o Kaliningrado specialiosios tranzito schemos įgyvendinimui – 189 mln. eurų finansavimą. „Rail Baltica“ vystymui suteikta papildoma 1,4 mlrd. eurų suma. Išlaikytas dėmesys kariniam mobilumui, kuriam skirtas 1,5 mlrd. eurų finansavimas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad ES šalių narių vadovai sutarė dėl bendro ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę. Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų.
Šalies vadovas pažymėjo, kad prireikus Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto arba 2,2 mlrd. eurų reformoms įgyvendinti.
