„Taupiosios šalys laimėjo kovą – daugiau pinigų bus duodama per paskolas. Tačiau, žiūrint fundamentaliai, nebuvo jokios rizikos, kad planas bus nepatvirtintas, nes ES šalys rudenį pradės mažinti savo vietines ekonomikos skatinimo priemones. Mat dauguma ES valstybių taikė trumpalaikes skatinimo priemones – jos buvo orientuotos į pirmosios bangos poveikio sušvelninimą. Be to, baigiasi dalies priemonių pinigai. O ES ekonomika tokia silpna, kad be papildomo fundamentalaus skatinimo ji neišgyvens“, – svarstė ekonomistas.
Be to, jo nuomone, tai – ne paskutinis skatinimo planas, dėl kurio susitarė ES. Galiausiai jis neišsprendžia dviejų pagrindinių probleminių vietų: įmonių ir vartotojų lūkesčių euro zonoje.
„Labai gerai, kad rinkose turėsime daug pinigų, tačiau kyla rizika, kad tik labai nedidelė jų dalis pateks į ekonomiką. Darau tokią prielaidą, nes gegužės mėnesį euro zonos gyventojų indėlių likučiai per metus – lyginant su 2019 m. geguže – išaugo 6,4 proc. Tai – sparčiausias augimas nuo 2009 m. vasario. Tai reiškia, kad, skatinimo pinigus gavę žmonės padėjo juos į sąskaitas, o ne leido.
Dabartinis skatinimo planas šios problemos neišsprendžia: tam, kad vartotojai pradėtų sparčiau leisti pinigus, reikia vakcinos, kuri leistų žinoti, kad problema įveikta.
Asmeniškai aš pasigedau panašių priemonių kaip Kinijoje, kai buvo dalijami vartojimo vaučeriai, o ne pinigai į banko sąskaitas“, – portalui lrytas.lt sakė A.Izgorodinas.
Jis atkreipė dėmesį ir į įmonių lūkesčius. Kadangi labai tikėtina, jog ES ekonomikos atsigavimas nebus itin spartus, įmonės ES neskubės kurti naujų darbo vietų. Todėl susidursime su situacija, kai bendrasis vidaus produktas augs, tačiau naujų darbo vietų nebus kuriama. Anot pašnekovo, kol įmonių lūkesčiai bus atsargūs, o jie yra atsargūs dėl gresiančios antros koronaviruso bangos, jos neskubės kurti naujų darbo vietų, nors skatinimo pinigų bus pakankamai.
„Gali būti, kad ateityje Europos Komisija imsis ūkiškų, o ne inovatyvių priemonių, tarkime, ims dalinti vaučerius, kad padėtų išjudinti vartojimą“, – svarstė ekonomistas.
Anot jo, ES pasiektas susitarimas dėl gelbėjimo lėšų nereiškia, kad Lietuva su gautais pinigais galės daryti ką panorusi.
„Lėšoms įsisavinti didelės manevro laisvės neturėsime – stipriai finansuojamos bus kelios sritys: skaitmenizacija, inovacijos ir žalioji energetika. Tai – labai konkrečios reformų sritys, kurias šalys turės įgyvendinti ir labai griežtai atsiskaityti EK.
Šiame plane Lietuvai matau tik vieną galimybę: kadangi nemaža pinigų bus gaunama per paskolas už minimalias palūkanas, tai gali padėti išspręsti verslo finansavimo problemą. Lietuva gegužę euro zonoje pagal bankų paskolų dinamiką įmonėms buvo paskutinėje vietoje – lyginant su 2019 m. geguže bankų paskolos įmonėms krito apie 7,5 proc.
Valstybė galėtų paimti paskolą iš EK ir pinigus perskolinti arba alternatyviems finansuotojams nuperkant jų obligacijas, arba kartu steigiant viešuosius, privačius fondus. Tai būtų gerokai efektyvesnis sprendimas, nei valstybinio banko kūrimas“, – aiškino A.Izgorodinas.
Milijardu mažiau
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva Europos Vadovų Taryboje daugiausia prarado derantis dėl Europos gaivinimo ir atsparumo fondo, tačiau, kartu su kitomis Baltijos valstybėmis, išlošė derybose dėl didesnių lėšų žemės ūkiui.
„Tai maždaug milijardu mažiau nei buvo numatyta pirminiame plane prieš derybas. Labiausiai Lietuva prarado ES gelbėjimo fonde, kur pirminiame plane numatyta Lietuvai buvo 3,9 mlrd. eurų subsidijų, liko 2,4 mlrd. eurų subsidijų. Galimybė didesnė skolintis.
Čia turbūt ne Lietuvos silpnos derybinės pozicijos pasekmė, o tiesiog stipresnių taupesnių 4 ES valstybių – Olandijos, Švedijos, Danijos ir Austrijos – derybų rezultatas, nes jie nenorėjo, kad iš fondo būtų dalinama per daug negrąžintinų lėšų, ir labiau išplėtė fondo skolinimo potencialą, bet labai apkarpė galimybes gauti negrąžintinas tiesiogines išmokas“, – naujienų agentūrai „Elta“ teigė N.Mačiulis.
Anot jo, tai buvo didžiausias pokytis visame derybų procese.
„Visur kitur simboliniai mažesni pokyčiai. Vienas rezultatų, kurį kaip kompensaciją gavo visos neturtingesnės ES valstybės: joms bus didinamos išmokos žemdirbiams ir didės finansavimas žemės ūkio sektoriui. Toks laimėjimas Baltijos regiono šalių“, – sakė ekonomistas.
Lietuva iš Gaivinimo ir atsparumo fondo galės pasiskolinti iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto arba 2,2 mlrd. eurų reformoms įgyvendinti. Ar vertės skolintis, pasak N.Mačiulio, priklausys nuo sąlygų, kokios bus skolinimosi palūkanų normos.
„Lietuva bet kuriuo atveju dabar yra priversta skolintis ir kaip tik planuoja skolintis tarptautinėse finansų rinkose. Tai reikėtų atsargiai vertinti ir ne per daug pasiskolinti finansų rinkose, nes tikėtina, kad skolinantis iš ES Gelbėjimo ir paramos fondo sąlygos bus geresnės nei skolinantis finansų rinkose. Manau, kad nebus jokios stigmos skolintis iš fondo, nes vis dėlto jo lėšos skirtos kovoti su pandemija“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, nereikėtų su išankstinėmis neigiamomis nuostatomis žiūrėti į galimybę pasiskolinti iš ES Gelbėjimo fondo, bet nereikėtų per daug ir įsibėgėti su fiskaliniu stimulu, ekonomikos skatinimu, nes tai turi ir neigiamas šalutines pasekmes.
Ekonomisto nuomone, Lietuva turėtų skolintis tik tiek, kiek reikėtų užlopyti šių metų biudžeto skyles.
„Lietuva yra viena sparčiausiai atsigaunančių, viena turėjusių mažiausiai ekonominių pasekmių. Turbūt teisinga strategija skolintis tik tiek, kiek reikia uždengti šių metų biudžeto deficitą, kiek neužtenka surenkamų lėšų iš mokesčių. O ekonomikos skatinimas, atgaivinimas, restruktūrizavimas turėtų vykti iš ES lėšų negrąžintinų subsidijų forma“, – sakė N.Mačiulis.
Jo teigimu, ES lėšas reikėtų nukreipti ne tik į trumpalaikį ekonomikos skatinimą, kur sukuriamos darbo vietos, nes tai, anot ekonomisto, nelemia ilgalaikio ekonomikos augimo potencialo.
„Didžioji dalis tų lėšų turėtų būti nukreipiama į tai, kas didina šalies produktyvumą, konkurencingumą ir, kas numatyta ES gelbėjimo ir paramos fondo lėšų panaudojimo taisyklėse, apie trečdalis lėšų turėtų būti panaudota tam, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai dėl klimato kaitos padarinių mažinimo, CO2 išmetimo mažinimo, atsinaujinančios energetikos panaudojimas. Čia atsiveria daug galimybių kurti žalesnę ir tvaresnę ekonomiką, tausojant aplinką“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Dosnią ES subsidiją turės tinkamai išnaudoti
ES šalių lyderiams antradienio naktį galutinai susitarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo ir naujojo Bendrijos biudžeto, ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šalis gauna pakankamai dosnią subsidiją, tačiau privalo tinkamai ją išnaudoti, investuojant į didelę ekonominę grąžą teikiančius projektus.
Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje sieks 14,5 mlrd. eurų – 1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014-2020 metais. Be to, iš naujo ES Atsigavimo fondo Lietuvai numatyta skirti 2,4 mlrd. eurų subsidijų bei iki 3 mlrd. eurų paskolų.
Ekonomisto teigimu, ES parodė solidarumo gestą sunkiu laikotarpiu ir užtikrino, kad kalbos apie galimą Bendrijos subyrėjimą artimiausiu metu turėtų aprimti.
„Tai yra turbūt geriausia žinia Lietuvai, nes Lietuva yra maža atvira, nuo eksportp rinkų priklausanti ekonomika. Būtent tas aspektas, nors ne tiek akcentuojamas, yra svarbiausias Lietuvai“, – naujienų agentūrai BNS sakė Ž.Mauricas.
„Gavę tokį saldainį tiek Italija, tiek Ispanija, tiek kitos Pietų Europos šalys bus labiau teigiamai nusiteikę ES atžvilgiu ir ta dirva, kuri galimai galėtų privesti prie vienų ar kitų šalių išstojimo iš Bendrijos, nebus purenama. Ši rizika sumažinta. Kadangi planas pakankamai ilgalaikis, tai ES vienybei tai yra labai teigiamas signalas“, – pridūrė jis.
Didžiausias iššūkis Lietuvai, pasak Ž.Maurico, bus tinkamai panaudoti paramą: šalis turėtų skatinti investicijų pritraukimą į pramonę, investuoti į klimatui neutralios bei skaitmeninės ekonomikos skatinimą.
„ES, kaip ir didžioji dalis kitų ekonominių galybių, stengiasi pritraukti kiek įmanoma daugiau gamybos ir kitos ekonominės veiklos savo Bendrijos teritorijoje, ypač augant geopolitiniam neapibrėžtumui tarp JAV ir Kinijos. Tai puiki galimybė Lietuvai bei visam regionui pritraukti investicijų, ypač pramonės sektoriuje.
Pirmas prioritetas ir turėtų būti lėšų skyrimas toms investicijoms pritraukti: infrastruktūros paruošimui, laisvųjų ekonomikos zonų, pramonės parkų, tyrimų finansavimas“, – sakė ekonomistas.
Ž.Maurico nuomone, ES iki 2050 metų pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos, Lietuva turėtų tęsti šią kryptį, pradedant nuo daugiabučių apšiltinimo, baigiant investicijomis į biokurą, saulės energiją.
Lietuva iš Atsigavimo fondo galės pasiskolinti iki 3 mlrd. eurų, tačiau Ž.Mauricas sako, kad skolintis neverta. Anot jo, esant pinigų pertekliui, kyla rizika, jog jie bus naudojami neefektyviai.
„Galime sukelti trumpalaikį burbulą ir po to, po septynerių metų, galime likti prie suskilusios geldos. Pinigų visada turi būti stygius, nes padaromi efektyvesni sprendimai, o jeigu atsiranda toks supratimas, kad tai yra pertekliniai pinigai, prasideda išlaidavimas į kairę ir į dešinę, kuris nesibaigia geruoju“, – teigė jis.
Derėjosi penkias paras
Priminsime, kad Briuselyje po penkias paras vykusių diskusijų antradienio rytą baigėsi paskutinis derybų dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir Europos gaivinimo ir atsparumo fondo, skirto kovai su koronaviruso pandemijos pasekmėmis, etapas.
Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 metams Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų.
Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų.
ES skyrė 490 mln. eurų Ignalinos AE uždarymo projektui, o Kaliningrado specialiosios tranzito schemos įgyvendinimui – 189 mln. eurų finansavimą. „Rail Baltica“ vystymui suteikta papildoma 1,4 mlrd. eurų suma. Išlaikytas dėmesys kariniam mobilumui, kuriam skirtas 1,5 mlrd. eurų finansavimas.
Lietuvos prezidentas sakė, kad ES šalių narių vadovai sutarė dėl bendro ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę. Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų.
Šalies vadovas pažymėjo, kad prireikus Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto arba 2,2 mlrd. eurų reformoms įgyvendinti.
