Ne itin džiugios ir apdirbamosios pramonės bei eksportuojančios įmonės.
„Faktas, kad taip greitai mums atsigauti neišeina, nes pramonė ir gamyba turi ilgą gamybinę grandinę.
Esame priklausomi nuo žaliavų tiekėjų. Per karantiną, kai Pietų Europa buvo užsidariusi, ji tas tiekimo grandines nutraukė, buvo sutrikęs tam tikrų prekių tiekimas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Ekonomikos būklė maloniai stebina tik specialistus: nežinioje dėl ateities esantys verslininkai į 2021 m. žvelgia su nerimu
Prognozės neišsipildė
Vis dėlto naujausia statistika apie šalies ekonomikos būklę ekonomistus maloniai stebina – pavasarį prognozuotas dviženklis bendrojo vidaus produkto nuosmukis kol kas neišsipildė. Per pirmąjį pusmetį bendrasis Lietuvos vidaus produktas smuko kiek augiau nei 5 procentus.
„Pagrindiniai veiksmai, lėmę mažesnį ekonomikos susitraukimą nei prognozavome, būtų susiję su fiskaliniu atsaku: ekonominio skatinimo priemonės antrąjį ketvirtį siekė apie 0,5 milijardo eurų“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Smuko mažiau nei 2008–2009 m.
Anot Statistikos departamento, ši koronaviruso sukelta krizė nebuvo tokia gili kaip 2008-2009 metais.
„Lygindami pirmą ketvirtį su ankstesniu ketvirčiu matome -5 kritimą, kai 2009 metais buvo netgi -12“, – sakė Statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.
Skaičiuojama, kad labiausiai ekonomiką smukdė sustojęs paslaugų ir prekybos sektorius.
„Jei kalbame, kas didžiausią įtaką padarė šiam kritimui, tai pirmoje vietoje yra paslauginės dalys: tai yra mažmeninė, didmeninė prekyba, restoranai, apgyvendinimas. Antroje vietoje yra pramonė ir trečioje vietoje – statyba“, – skaičiavo ji.
Ekonomika jau atsigauna
Statistikos departamento naujausi gaunami trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad toliau ekonomika neturėtų smukti. Kad šalies ūkis jau atsigauna, nors labai netolygiai, antrina Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
„Gegužės mėnesį jau matėme mažmeninės prekybos įmonių apyvartų atsigavimą, o birželio mėnesį pardavimai grįžo į ikikarantininį lygį ir metinis augimas viršijo 5 proc.“, – teigė V.Vasiliauskas.
Vasarą ėmė kilti atlyginimai
Lietuvos banko duomenys rodo, kad iki pandemijos apie 10 proc. augo ir žmonių atlyginimai. Šis augimas esą sulėtėjo kovo-gegužės mėnesiais, o birželį vėl pradėjo didėti.
Tačiau kalbinti žmonės sako, kad savo piniginėse papilnėjimo nejaučia. O neseniai atlikta gyventojų apklausa parodė, kad juodai dienai taupo kas antras apklaustasis.
Džiaugtis per anksti
Per anksti nesidžiaugti perspėja ir kai kurie ekonomistai.
„Su šita krize dar iki galo nesame susidoroję. Kitose šalyse pandemijos rodikliai nėra raminantys, todėl Lietuvai, kaip mažai atvirai ekonomikai, labai priklausančiai nuo išorinių rinkų, natūralu, kad atsipalaiduoti dar yra tikrai per anksti.
Būtina labai atsargiai vertinti ir savo finansines galimybes, ir turėti finansinę pagalvę ateičiai“, – perspėjo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Susiję straipsniai
„Skolos valdymas turi būti konservatyvus, mes turime sparčiai artėti link skolos trajektorijos grįžimo į prieš tai buvusią padėtį. Negalime be proto jos auginti, kadangi pasiekus Mastrichto kriterijų skola gali pradėti augti eksponentiškai, nes smarkiai pabrangtų kreditavimas“, – kalbėjo Finansų ministras Vilius Šapoka.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas sako, kad sudarant kitų metų valstybės biudžetą vienas svarbiausių ir labiausiai diskutuotinų veiksnių bus valstybės skola, ypač įvertinant tai, kokios injekcijos į ekonomiką yra numatytos.