„Matome, kad Lietuvos ekonomika labai gerai susitvarkė su pirmaisiais pandemijos iššūkiais. BVP rodikliai iš esmės gali reikšti, jog daugelio verslo sričių atsistatymas mūsų šalyje vyks greičiau nei užsienyje. Tai itin svarbu ir vertinant mūsų šalies aviacijos sektoriaus augimo potencialą artimoje ateityje“, – sakė Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
Lietuvos oro uostai birželio pabaigoje prognozavo, kad skrydžiai į praėjusių metų lygį grįš 2021 metų pabaigoje, tačiau dabar prognozuojama, kad visame pasaulyje tai įvyks tik 2023-2024 metais.
Pasak A.Stikliūno, šiuo metu tendencijos yra optimistiškesnės nei tikėtasi. Preliminariais duomenimis, liepą trijuose šalies oro uostuose sulaukta apie 165 tūkst. keleivių – ketvirtadalio pernai liepą buvusio srauto. Tačiau jis buvo tris kartus didesnis nei birželį (42,6 tūkst.).
„Žvelgiant į bendras Europos aviacijos tendencijas, Lietuva atitinka keleivių atsistatymo tempus ir dinamiką, o kai kuriais atvejais matome ir greitesnio atsistatymo ženklus“, – sakė A.Stikliūnas.
Anot jo, aviacijos verslo atsigavimui didžiausios įtakos turės vakcina nuo koronaviruso.
„Tai dar priklauso nuo daugelio aplinkybių, kurių turbūt viena pagrindinių – vakcinos prieš COVID-19 patvirtinimas ir platus pritaikymas pasaulyje“, – teigė A. Stikliūnas.
Anot jo, iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų dabar skraidinama 70 krypčių, o rugpjūtį ir rugsėjo pradžioje planuojama atnaujinti dar bent šešias.
„Žinant tai, kad praėjusių metų liepą-rugpjūtį turėjome daugiau nei 90 krypčių, šių metų rezultatas pandemijos kontekste yra tikrai geras“, – teigė A. Stikliūnas.
Lietuvos oro uostuose krovinių srautas liepą didėjo 5 proc. Šį augimą lėmė Kauno oro uoste 15 proc. išaugę metiniai krovinių srautai
Lietuvos oro erdvė keleiviniams skrydžiams ir keltams buvo uždaryta balandžio 4-ąją. Pirmieji skrydžiai po karantino pradėti atnaujinti nuo gegužės vidurio.
