„Dirbami Birštone, iš verslo atstovų girdėjome, kad ne į visus paklausimus gauna atsakymus iš „Invegos“. Seržantas negali pradėti vadovauti kariuomenei.
Pati „Invega“ absoliučiai kita institucija ir turėjusi kitus tikslus, per naktį turėjo tapti vos ne epicentru pagalbos teikimui verslui. Tam ji nebuvo pasiruošusi nei iš techninės, nei iš žmogiškųjų išteklių pusės“, – „Žinių radijui“ sakė S. Krėpšta.
Anot jo, Lietuvai trūksta Valstybinio plėtros banko. „Ką prezidentas jau rudenį kėlė, kad Lietuvoje mums trūksta nacionalinio plėtros banko, tokio, kokį turi kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija.
Mes turime tris institucijas, kurios užsiima plėtra – „Invega“, VIPA ir „Žemės ūkio garantijų fondą“. Kitose šalyse jos yra supjungtos.
Natūraliai atsiranda žymiai stipresnė ir kompetetingesnė institucija. Nors ir nebuvo kurta tokioms situacijoms, niekas negalėjo numatyti pandemijos atėjimo, bet ji suteikė pagalbą žymiai efektyviau“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
„Tai čia būtų sisteminis ilgalaikis sprendimas konsoliduojant, keliant kompetenciją, taupant tuos pačius resursus, nes iš trijų institucijų galėtų būti sukurta viena stipri.
Be abejo, tokiomis situacijomis tai būtų pozityvu, nes tokių problemų, kokios buvo su „Invega“, nebūtų tiek daug buvę“, – pridūrė S. Krėpšta.
Seimas nutarimu Vyriausybę yra įpareigojęs pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu (DG REFORM) dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
Anot projekto rengėjų, Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas Valstybinis plėtros bankas, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.
