Pasak Žydrės Gavelienės, įmonės negalėtų grąžinti pinigų per dvi savaites, nes jų neturi – partneriai užsienyje jų negrąžina, o pasinaudoti Vyriausybės pagalba pernelyg sudėtinga.
„Sprendimas dėl termino prailginimo iki 90 dienų buvo priimtas dėl to, kad nebuvo tinkamos Vyriausybės pagalbos atsiskaityti su vartotojais. Ne kelionių organizatoriai nusprendė nevykdyti kelionių, o Vyriausybė uždarė sienas ir dėl to keliautojai negalėjo išvykti. Tai ne nuo kelionių organizatorių priklausantis veiksnys, todėl natūralu, kad jie negali atlyginti nuostolių keleiviams, nes daugelis partnerių užsienyje pinigų negrąžina – jie geriausiu atveju atideda tai ateičiai“, – naujienų agentūrai BNS sakė Ž.Gavelienė.
„Jeigu šiandien būtų toks sprendimas, tai būtų realiai pasakymas, kad Lietuvai nereikia turizmo verslo“, – pridūrė ji.
Europos Komisijai pradėjus pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, Seimui pavasarį leidus lėšas už neįvykusias keliones grąžinti per 90 dienų, Vyriausybė trečiadienį ketina siūlyti sutrumpinti šį terminą iki 14 dienų.
Turizmo įmonėms Vyriausybė yra skyrusi 30 mln. eurų lengvatinėms paskoloms – po 15 mln. eurų viešbučiams ir kelionių organizatoriams. Pasak Ž.Gavelienės, šios paskolos būtų vienintelė galimybė, leidžianti atsiskaityti su žmonėmis, tačiau jų sąlygos verslui nepriimtinos.
„Valstybės pagalbos priemonės verslui sunkiai prieinamos, ypač atsiskaitymui su vartotojais. Sutartis visiškai nenaudinga turizmo verslui. Vyriausybė įsivaizduoja, kad paskola prieinama kiekvienam kelionių organizatoriui, bet aš sakau, kad ji nėra prieinama ir nėra normaliomis verslo sąlygomis“, – teigė ji.
Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė anksčiau BNS taip pat sakė, kad trumpesnis terminas gali sukelti pavojų kai kurių kelionių organizatorių veiklai.
Liepos pradžioje EK paskelbė, kad Lietuvos bei dar devynių ES valstybių nacionalinės kelionių paketų taisyklės pažeidžia Bendrijos teisę ir pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.
Seimas balandį priėmė Turizmo įstatymo pataisas, kad agentūros už neįvykusią kelionę pinigus galės grąžinti per šešis mėnesius, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda įstatymą vetavo ir pasiūlė 14 dienų terminą, išskyrus, jei per šį laiką susitariama dėl kompensavimo.
Susiję straipsniai
Tuomet Seimas balsavo iš naujo ir įteisino 14 dienų terminą, jei keliautojas atsisako kelionių kupono. Tačiau gegužę Parlamentas priėmė Civilinio kodekso pataisą, pagal kurią už dėl karantino ar kitų ekstremalių įvykių neįvykusias keliones agentūros žmonėms pinigus gali grąžinti per ilgesnį laiką – 90 dienų.