Naujausioje „Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje prognozuojamas metinis ekonomikos nuosmukis yra gerokai mažesnis nei prognozuota gegužę – tuomet banko ekonomistai manė, kad Lietuvos ūkis šiemet smuks 6,5 proc.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuva sugebėjo išvengti neigiamo ekonominio šoko, kurį patyrė kitos euro zonos valstybės.
„Prognozuojame, kad Lietuvos ekonomika susitrauks mažiausiai tarp euro zonos valstybių“, – banko ekonomikos apžvalgos pristatyme kalbėjo N.Mačiulis.
Pasak jo, Lietuvos ekonomika gerai atsilaikė dėl gerų startinių pozicijų.
„Lietuvos ekonomika nebuvo perkaitusi, nebuvo nekilnojamojo turto burbulo, valstybės skola maža, užsienio prekyba perteklinė. Priešingai nei 2008-2009 metų krizės metu, nebuvo disbalansų, netvarios plėtros, kuri reikalavo, kad Lietuvos ekonomika sugrįžtų į tvarios plėtros kelią“, – pabrėžė ekonomistas.
Jo teigimu, ekonomikos smukimą taip pat padėjo sušvelninti tiek Lietuvos, tiek euro zonos šalių vykdyta fiskalinio stimulo politika.
„Kokiu tempu Vyriausybės didina išlaidas – modernioje istorijoje nežinomas, nematytas mastas. Euro zonos pavyzdys: Vyriausybės apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto skyrė ekonomikos skatinimui ir daugeliu atveju tai pilnai kompensuoja praradimus“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, į ekonomiką įliejant tokį kiekį pinigų svarbu šias lėšas nukreipti į sprendimus, kurie kurtų ilgalaikį ekonomikos tvarumą.
„Tokio pobūdžio fiskalinis skatinimas sukuria unikalias galimybes nukreipti pinigus ne į šiaip trumpalaikį paskatinimą, bet kad būtų išliekančios pasekmės visa dešimtmetį ir galbūt ateities kartoms“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Kaip pavyzdį jis pateikė Europos Komisijos nubrėžtas gaires, kaip panaudoti Atsigavimo fondo lėšas – jas investuojant į sprendimus, kurie mažintų CO2 emisijas ir skatintų žaliosios ekonomikos plėtrą.
„Swedbank“ taip pat prognozuoja, kad vėliau seks dveji spartaus ekonomikos augimo metai – 2021 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas turėtų augti 4,9 proc., 2022 metais – 3,4 proc.
Pasak N.Mačiulio, nepaisant to, kad koronaviruso situacija Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis suprastėjo, banko ekonomistai daro prielaidą, kad tokio griežto karantino, koks buvo pavasarį, daugiau nebebus.
