Nemažėjant naujų užsikrėtimų koronavirusu, pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė, kad patvirtintos naujos rekomendacijos darbo organizavimui privačiose ir valstybinėse įmonėse.
Rekomenduojama darbą organizuoti pamainomis, brigadomis, kurių darbuotojai nesimaišo. Be to, rekomenduojama posėdžius, pasitarimus, susirinkimus organizuoti nuotoliniu būdu.
Visa tai reiškia, kad, kaip ir pavasarį, nemažai žmonių gali dirbti iš namų, o tai atsiliepia tiek darbuotojų emocinei būklei, tiek įmonių rezultatams.
– Kaip save motyvuoti darbui, kai tenka dirbti iš namų?
– Nors koronavirusas mūsų fantazijose trunka amžinybę, tačiau po kelių metų apie jį pamiršime – sukursime vakciną ar išmoksime kitaip nuo jo saugotis. Tačiau dėl COVID–19 mūsų asmeniniai, darbiniai, organizacijos tikslai niekur nedingsta ir juos vis tiek turime pasiekti. Negalime virusui suteikti šios galios.
Koronavirusas yra toks pat verslo trukdis kaip ir pasikeitusios verslo, finansavimo sąlygos, atsiradę nauji produktai ar kitos aplinkybės. Žmogus turi suprasti, kad susiduria su kitokia, bet vis tik eiline kliūtimi savo paties arba organizacijos veikloje. Kas su šia kliūtimi geriau tvarkysis, tas ir laimės.
Pastebėjau, kad dauguma žmonių nesugeba savarankiškai organizuoti darbo namuose.
Jie nuolat blaškosi kreipdami dėmesį į išorinius bei vidinius trikdžius. Šie trikdžiai išmuša iš vėžių ir tik dienos pabaigoje žmonės pamato, kad neatliko jokio produktyvaus darbo, o tik šokinėjo nuo vieno nereikšmingo dalyko prie kito.
– Kaip žmonės turėtų organizuoti savo darbą namuose?
– Jeigu darbe mums nepatogu prieš kolegas sėdėti „Facebook“ ilgiau nei 20 min., panašios taisyklės reikėtų laikytis ir namie. Mes neturime sau leisti užsiimti dalykais, kurie nesusiję su tuo, ką mes nutarėme šiandien nuveikti. Namuose yra daug pagundų, tokių kaip pasivaikščiojimai, šaldytuvas, knygos, poilsio miegas ir t. t.
– Kaip namuose reikėtų nuo visko atsiriboti?
– Reikėtų fiksuoti intervalus, kuriuos skiri tik darbui. Tebūnie tai būna 20 min., kurias nuspręsite skirti tik konkrečiai užduočiai spręsti.
Jokių kavos virimų ar atsakymų į „Messenger“ žinutę. Jeigu įsitrauksite į darbą ir neleisite sau nuo jo išsisukti, 20 min. taps koncentruoto darbo valanda. Vėliau galite skirti pertraukėlę, jei ji jums atrodo reikalinga. Tačiau jos trukmę irgi reikia iš anksto numatyti, ji neturi būti ilgesnė nei 15 min.
Vėliau reikia vėl nuspręsti, kiek laiko skirsi kitai užduočiai. Be jokių trikdžių, t. y., 100 proc. darbui. Kaip pagalbą rekomenduoju naudoti lipnius lapelius ir ant jų brūkšneliu pasižymėti visus trikdančius impulsus, kurie kyla darbo metu.
Pavyzdžiui, noras išgerti kavos arba pasivaikščioti aplink kambarį. Užfiksuokite impulsą ir grįžkite prie darbo. Po kelių valandų dažnai pamatai, kad lapelio neužtenka – tiek daug kartų norėjote pabėgti nuo darbo. Vėliau, kai žinai, kad taip atsitiks vėl ir esate pasiruošęs impulsą sutvarkyti, reikalai taps labiau kontroliuojami.
– Daugelis dirbdami iš namų vienu metu turi kartu prižiūrėti ir vaikus. Kaip viską suspėti?
– Pagrindinis dalykas, kurį reikia padaryti – tai vaikams nubrėžti ribas: kas leidžiama ir kas ne. Jeigu vaikai nejaučia nustatytų ribų, tai darbo ir poilsio metu šeimos gyvenimas tampa nelaime, nes suaugusieji nekontroliuoja savo gyvenimo. Suaugusiems reikėtų kiekvieną dieną vaikui nustatyti ribas tarp savo veiklos, užsiėmimų, norų ir vaiko veiklos bei norų.
Vaiko norai bei pageidavimai tėvams nėra įsakymas, todėl tėvai patys renkasi, kada ir kokiu būdu juos tenkinti arba netenkinti. Viskas priklauso nuo to, kaip vaikui paaiškinsi. Tačiau vaikas turi pasidaryti išvadas, kad jis nėra vienintelis pasaulyje. Juk tėvams reikia dirbti bei jie patys turi savo asmeninių norų, kurie nesusiję su vaiko norais. Kartais tėvai nori pabūti netrikdomi vaikų.
– Dirbant namie kyla pagundų daryti ilgesnes pertraukas. Ką daryti tokiu atveju?
– Reikia fiskuoti laiką, kiek laiko skiri pertraukoms. Galima net užsistatyti žadintuvą, kad pamatytume, kiek laiko praleidžiame tuščiai.
– Kaip keičiasi požiūris į darbą dirbant namuose?
– Žmogus yra socialinė būtybė, todėl jam bendravimas reikalingas dėl įvairių priežasčių. Taip pat – kad palaikytume darbo motyvaciją. Todėl darbas namuose gali lemti menkesnį darbo rezultatą, nes dirbam tarsi sau... Kaip priemonė labai pasiteisina kasdienės, kad ir trumpos vaizdo konferencijos.
– Tyrimai rodo, jog sėdimas darbas, jei žmogus nėra pakankamai fiziškai aktyvus, gali sukelti sveikatos problemų. Ką reikėtų daryti tokiose situacijose?
– Dažnai ir reguliariai sportuoti namie arba lauke.
– Dauguma darbuotojų per pandemiją nebūna užtikrinti dėl savo ateities. Kaip nepasiduoti neigiamoms mintims ir emocijoms?
– Jeigu tos mintys padeda ir tai žmones mobilizuoja geresniam darbui, tai tegul taip būna. Tačiau jeigu mintys atitraukia nuo darbo, reikia jas keisti racionaliomis, tinkamą elgesį skatinančiomis mintimis. Tai – juk mūsų galioje.
– Prie kokių dar pasekmių gali privesti pandemija?
– Dykaduonystės, socialinės izoliacijos ir pačių įvairiausių baimių.
