Teigiama, kad nardymo šachtos, kurios gylis siekia 9 metrus, o plotis – 8 metrus, nebegalima eksploatuoti, neva ją įrengusi įmonė pastebėjo defektų. Kokie defektai neleidžia naudotis šachta, aiškinamasi jau beveik 2 mėnesius.
Lieka laukti
Baseiną su nardymo šachta valdančios bendrovės „Klaipėdos baseinas“ direktorės Ievos Vaičiurgės teigimu, šiuo metu vyksta teismo procesas, paskirtas teismo ekspertas, kuris išvadose turi nurodyti, kodėl nardymo šachta neveikia. Tačiau pateikti išvadas vėluojama jau beveik 2 savaites.
„Per vieną teismo ekspertų apžiūrą subrangovas, kuris įrengė šachtą, prieš pat karantiną sakė pastebėjęs prabėgimą. Buvo teigiama, kad kyla pavojus tiek pačiam pastatui, tiek klientų saugumui, todėl buvo skubiai nuspręsta vandenį išleisti ir šachtos neeksploatuoti. Tai įvyko liepos 13 dieną. Iki šiol išvadų dar neturime ir nardymo šachtos eksploatuoti negalime“, – „Vakarų ekspresui“ sakė I. Vaičiurgė.
Direktorė neslėpė, kad „Klaipėdos baseinas“, negalėdamas eksploatuoti nardymo šachtos, patiria nuostolių. O štai kada nardymo šachtą bus vėl galima naudoti, niekas pasakyti negali.
Alternatyvų nėra
Dėl neveikiančios nardymo šachtos su problemomis susiduria ir narai. UAB „Oktopusas“ nardymo instruktorius Arūnas Vainora stebisi, kodėl vyksta toks ilgas procesas dėl galimai smulkaus defekto.
„Šachta nedirbo nuo karantino. Vasaros pradžioje trumpam atsidarė, bet ir vėl vanduo buvo išleistas neribotam laikui, neva šachta yra nekokybiška. Mano manymu, šachta vandens nepraleidžia. Kiek ją valydavome, stebėdavome, vandens nuotekio ar vandens sumažėjimo nebūdavo. Be abejo, indas pripiltas vandens, keičiasi temperatūra, išorėje, vykstant užpildymui, šachta aprasoja. Bet viskas tik dėl temperatūros pokyčių.
Jeigu būtų nors mažiausia adatos skylutė, švirkštų fontanas. Be abejo, nesu visiškai tikras, kad su šachta viskas yra tvarkoje. Bet negi tokią mažą problemą reikėtų tiek ilgai tvarkyti? Baseiną įsipareigota eksploatuoti 15 metų... Negalima išleidus tiek pinigų padaryti objektą neveikiančiu. Manau, tai yra neūkiškumo problema“ – stebėjosi A. Vainora.
Jis pridėjo, kad šiuo metu narai neturi tinkamos alternatyvos mokymams ir kitiems užsiėmimams vykdyti. Tad jeigu „Klaipėdos baseino“ nardymo šachta būtų uždaryta ilgesniam laikui, su nepatogumais susidurtų ir gyventojai.
„Vasaros metu mes dirbome bazėje Platelių ežere ir Baltijos jūroje. Šiuo metu sezonas Plateliuose baigtas. Norėjome persikelti į „Klaipėdą baseiną“, vesti treniruotes ir mokymus, bet sužinojome tokias naujienas... Sako, kad metams ar net ilgiau šachta gali būti uždaryta. Tai labai neramina. Objektas naujas...
Situacija tokia, kad surengti tolesnių išvykų užsienyje iš esmės neįmanoma. Žmonių susidomėjimas yra. Čia nelabai turime alternatyvų. Nardymo bendruomenė kreipėsi į mus kaip į nardymo centrą, žmonės nori tęsti veiklą. Nardymo šachta mums buvo labiausiai pritaikyta. Jos ilgalaikis uždarymas mums būtų didžiulis praradimas“, – neslėpė A. Vainora.
7 400 kv. metrų ploto daugiafunkcį centrą statė įmonės „Axis Indusrties“ ir „Deglas“, dirbusios pagal jungtinės veiklos sutartį. Visa rangos darbų vertė siekė 16,6 mln. eurų. 11,6 mln. buvo skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, 1 milijonas – iš valstybinių lėšų. Klaipėdos savivaldybė prie projekto įgyvendinimo prisidėjo 4 mln. eurų.
Techninį baseino projektą parengė Olandijos kompanija „Slangen+Koenis International B. V.“ kartu su Lietuvos architektų biuru „Cloud architektai“. Projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros kaina – 509 tūkst. eurų.
