Apie tai, kad nuo ketvirtadienio Baltarusija gali nebeįsileisti ir uždaryti tranzitą lietuviškiems vilkikams paskelbė naujienų portalas delfi.lt. Girdėjęs kalbas patvirtino ir Komercijos atašė Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijoje Julijus Glebovas.
„Gandų lygyje formuluojama, kad tiesiog apiforminimui nepriimtų atvykstančių krovinių, o antras dalykas, kad kroviniai, išvykstantys iš Baltarusijos, nebūtų forminami per pasienio postus, kurie vestų į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Kitaip tariant, kalbama ir apie atvykstančius ir apie išvykstančius krovinius“, – naujienų portalui delfi.lt kalbėjo J.Glebovas.
Vis tik R.Austinskas naujienų portalui lrytas.lt teigė neturintis tokios oficialios informacijos.
„Neturime jokių oficialių dokumentų iš Baltarusijos Vyriausybės ar kitų valstybinių organų, nurodančių neaptarnauti transporto priemonių su lietuviškais registracijos numeriais ar atsisakyti apiforminti krovinius“, – teigė R.Austinskas.
Vis dėlto, nuogąstavimų, kad šalis tokį sprendimą priimti gali – yra, tačiau, R.Austinsko teigimu, taip pat tikėtina, kad informacija apie galimas sankcijas Lietuvos vežėjams – atėjusi iš Maskvos, kuria bandoma gąsdinti.
„Gali būti, kad norima šiek tiek apsunkinti mūsų verslą, bet oficialių dokumentų mes neturime“, – kalbėjo „Linavos“ prezidentas.
„Jei uždarys patekimą į Rytų rinką, darbą apsunkins sprendimų ieškojimas, tačiau norisi galvoti, kad sveikas protas turėtų laimėti. Lietuvos vežėjai panašių situacijų yra turėję gerokai anksčiau – su Rusija.
Vis dėlto, su Baltarusija dar niekada neturėjome tokios situacijos, kada būtų kalbama apie sankcijas, gąsdinimus ar sprendimus mūsų neįleisti. Iki šiol to nebuvo“, – sakė R.Austinskas.
Ieškotų alternatyvių kelių
Tai, jog jokios oficialios informacijos šiuo klausimu nėra, lrytas.lt patvirtino ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas.
„Dabar visa iš to regiono ateinanti informacija – jautri ir nepatvirtinta, į ją nėra kaip reaguoti, kadangi nėra jokio aiškaus signalo“, – sakė P.Drižas.
Anot jo, šis sprendimas sutrikdytų tiekimo grandinę toms vežėjų įmonėms, kurios naudojasi tranzitu per Baltarusiją, tačiau būtų ieškoma kitų kelių.
Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, tai nėra tokio pobūdžio grąsinimas ar draudimas, kuris galėtų iš esmės pakeisti transporto įmonių ir tuo labiau visos šalies makroekonominių tendencijų.
„Be jokios abejonės, tai būtų nepatogumas ir nuostoliai. Nebūtinai tai visiškai sustabdytų prekių srautus, kurie šiuo metu reeksportuojami pro Baltarusiją, tačiau priverstų įmones ieškoti alternatyvių kelių“, – lrytas.lt sakė N.Mačiulis.
Neturi didelio pasirinkimo
Tariamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka rugsėjo pradžioje pagrasino nukreipti krovinių tranzitą iš Lietuvos į Rusiją. Jis pareiškė, kad tikisi susitarti su Rusija dėl baltarusiškų krovinių tranzito nukreipimo nuo Baltijos šalių į Rusijos uostus.
A. Lukašenka pareiškė, kad taip Minskas reaguos į Baltijos šalių įvestas sankcijas jam ir dar kelioms dešimtims režimo pareigūnų dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus.
Vis tik Lietuvos ekonomistai teigia, jog net jei tokie grasinimai būtų išpildyti, Lietuvos ekonomikai reikšmingos įtakos tai esą nepadarytų, o baltarusiai apskritai neturi didelio pasirinkimo, per kur vežti krovinius.
Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais prekyba su Baltarusija sudarė 3,9 proc. viso Lietuvos eksporto, o lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė 14 proc. Tuo metu Baltarusijos prekių importas sudarė 2,5 procento.
