Pasak jos, šių klausimų sprendimas turėtų tapti vienu iš esminių rinkimuose dalyvaujančių partijų įsipareigojimų rinkėjams.
Artėjant spalio 11 dieną vyksiantiems Seimo rinkimams, partijos visuomenei pristato savo programas ir planuojamus darbus. Pasak A. Gaižauskienės, daug yra kalbama apie gerovės valstybę, tačiau ji vargiai įmanoma be subalansuotos sveikatos apsaugos sistemos ir pakankamo jos finansavimo.
„Daugybę metų šis klausimas yra ignoruojamas, sveikatos apsaugai skiriant tik šiek tiek daugiau nei 4 proc. nuo BVP, kai ES šalių finansavimo sveikatos apsaugai vidurkis siekia beveik 7 proc. BVP“, – Eltai atsiųstame komentare teigia A. Gaižauskienė.
Anot jos, dar 2017-ųjų rugpjūtį, patvirtindama Vaistų politikos gaires, Sveikatos apsaugos ministerija išsikėlė tikslą, kad augant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui, išlaidos vaistų kompensavimui didėtų ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas.
„Tačiau kokia yra šiandienos realybė? 2020 metų PSDF biudžetas padidėjo 11,9 proc. lyginant su 2019 m., tačiau išlaidos vaistų kompensavimui augo vos 2,9 proc. Ar ministerija pamiršo savo pačios išsikeltus tikslus?“, – klausia A. Gaižauskienė.
Jos teigimu, gerovės valstybę galima sukurti tik tuomet, jei nebus ignoruojama pamatinė stiprios visuomenės vertybė – sveikata.
„Juk krašto apsaugai sugebėjome rasti papildomą finansavimą skirti 2 proc. nuo BVP. Jeigu kadaise sugebėjome susitarti dėl pakankamo krašto apsaugos finansavimo, turėtume pagaliau suprasti ir pakankamo sveikatos sistemos finansavimo svarbą“, – sako A. Gaižauskienė.
Pasak A. Gaižauskienės, Europos Komisijos ataskaitos kasmet rodo, kad tos šalys, kurios daug metų skiria didesnį finansavimą, pasiekia ir geresnių gydymo rezultaų. Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad tų pačių ataskaitų duomenimis, Lietuvoje pacientai sveikatos apsaugai išleidžia per daug savo pinigų.
„Kalbame ne tik apie vaistus ar jų priemokas. Mūsų šalyje pacientai neretai moka už tyrimus, privačias konsultacijas, nekompensuojamą gydymą ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas. Ir šios išlaidos yra kone du kartus didesnės nei kitose ES šalyse“, – sako A. Gaižauskienė.
Ne mažiau svarbus, anot IFPA vadovės, yra ir gydymo rezultatų matavimas.
„Jeigu mes aiškiai apsibrėšime, kokių gydymo rezultatų siekiame ir juos matuosime – gerėja jie ar negerėja – galėsime matyti, kokia linkme einame ir kur yra sveikatos sistemos spragos“, – teigia A. Gaižauskienė.
Ji laikosi nuomonės, kad negalima vien tik matuoti vidutinės gyventojų gyvenimo trukmės ir lyginti jos su kitomis šalimis. Gyventojų gyvenimo trukmę, pasak A. Gaižauskienės, lemią daug veiksnių, o sveikatos sistema yra tik viena iš sudėtinių dalių.
„Tačiau yra ir tokių rodiklių, kuriuos išimtinai nulemia tik sveikatos sistema. Pavyzdžiui, išvengiamas mirtingumas – tai toks rodiklis, kai žinoma, kokių pacientų mirčių buvo galima išvengti tinkamai taikant prevencines, diagnostikos ir gydymo priemones“, – pažymi IFPA vadovė.
A. Gaižauskienės manymu, itin svarbu, kad partijos tarp savo programų prioritetų įtrauktų sveikatos apsaugos sistemos tobulinimą ir deramą finansavimą.
„Sveikatos sistema turi būti orientuota ne į save, o nukreipta į pacientus, jų gydymo gerinimą. Jau atėjo laikas priimti svarbius sprendimus ir pagaliau pradėti juos įgyvendinti“, – įsitikinusi A. Gaižauskienė.
