Jo teigimu, nei lietuviškos kilmės produktų eksportui, nei Lietuvos transporto paslaugų įmonėms toks sprendimas milžiniškos įtakos neturėtų.
„Vertinant bendrai, Lietuvos eksporto struktūroje Baltarusija užima septintą vietą tarp visų šalių – į Baltarusiją eksportuojame 4 proc. visų prekių. Tačiau realybėje 86 proc. to, ką mes eksportuojame į Baltarusiją, yra reeksportas – produktai, kurių mūsų verslas negamina, kuris tik keliauja per Lietuvą. Todėl poveikis mūsų pramonei bus minimalus, nes lietuviškos kilmės prekių eksportas į Baltarusiją sudaro tik 1 proc. visų eksporto apimčių“, – lrytas.lt įvardijo ekonomistas.
Vertinant per eksporto prizmę, labiausiai nuo sienos uždarymo nukentėtų Lietuvos transporto ir logistikos sektorius.
„Tačiau ir čia nematau didelio poveikio. Baltarusija mūsų vežėjams taip pat yra tranzitinė šalis, vežėjai toliau važiuoja į Rusiją. Jei Baltarusija uždaro sienas, mūsų vežėjams nėra problemų važiuoti į Rusiją per Latviją.
Taigi poveikis lietuviškos kilmės prekių eksportui bus praktiškai nulinis, o poveikis logistikos sektoriui bus, tačiau mūsų vežėjai gali persiorientuoti“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Tuo metu didesnis sienos uždarymo poveikis Lietuvai gali būti jaučiamas vertinant iš importo pusės.
„Baltarusija yra svarbi importo partnerė Lietuvai – užima 14 vietą Lietuvos importo struktūroje, todėl čia veikia du rizikos aspektai.
Pirmiausia – žaliavų, tokių kaip mediena ir metalas, importas, kuris kartu sudaro 37 proc. visų prekių, kurias importuojame iš Baltarusijos. Kyla rizika, kad kurį laiką gali sutrikti tiekimo grandinė ir atskirų gamybos įmonių veikla. Tačiau tik trumpam, nes įmonės ieškotų alternatyvių žaliavų tiekėjų. Tiesa, žaliavos gali būti brangesnės nei importuojamos iš Baltarusijos“, – įvardijo ekonomistas.
Kitas rizikos aspektas – naftos ir trąšų importas iš Baltarusijos ir Klaipėdos uosto situacija.
„Klaipėdos uoste baltarusiški kroviniai sudaro apie 30 proc. visos krovos, daugiausiai tai – trąšos ir nafta.
Kalbant apie medieną ir metalus, galima nesunkiai rasti alternatyvių žaliavų tiekėjų. Tačiau kalbant apie trąšas ir naftą, aplink Lietuvą nėra labai daug įmonių, kurios norėtų ir galėtų savo trąšas ar naftą eksportuoti per Lietuvą ir Klaipėdos uostą. Todėl gali būti rimtesnis poveikis Klaipėdos uostui“, – svarstė A.Izgorodinas.
Vis dėlto, ekonomisto teigimu, reikšmingiausias poveikis būtų pačiai Baltarusijos ekonomikai – jei uždarytų sienas su Lietuva, „šautų sau į kojas“.
„Lietuva reikalinga Baltarusijai kaip tranzitinė šalis, per kurią jie į pasaulį eksportuoja savo trąšas ir naftos produktus. Jiems tas eksportas yra gerokai svarbiau negu Lietuvai tranzitinės šalies statusas.
Baltarusijos ekonomika labai nukentėjo ir nuo koronaviruso krizės, ir nuo masinių protestų, todėl jiems dabar gyvybiškai svarbu eksportuoti savo prekes tam, kad į šalį įvežtų užsienio valiutą, nuo kurios priklauso šalies ekonomikos stabilumas“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Anot jo, Baltarusijos eksportas nukentėtų, nes greitai perorientuoti logistiką į Rusiją tiesiog neišeitų.
„Transportas į Rusiją dėl atstumo bus gerokai brangesnis negu į Lietuvą. Be to, tai užima laiko – jei šiandien Baltarusija uždarytų sienas, nemanau, kad rytoj susitvarkytų ir savo trąšas ir naftą galėtų eksportuoti per Rusiją. Tai – sudėtingi dalykai, kurie ekonomiškai jiems neapsimoka“, – įvertino ekonomistas.
