„Manau, kad praėjus kuriam laikui, kai emocijos atvės, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir toliau gins nuomonę, kad „Nord Stream 2“ yra grynai ekonominis projektas, kurį reikėtų vertinti už politinių įvykių ribų, tokių kaip Navalno apnuodijimas ar konfliktas dėl prezidento rinkimų Baltarusijoje“, – sakė jis interviu Vokietijos visuomeninei transliuotojai „Deutsche Welle“.
„Tikiu, kad Vokietija nekeis savo pozicijos dėl „Nord Stream 2“, kad nebus bendrų Europos sankcijų šiam projektui, o vienintele grėsme liks JAV sankcijos“, – kalbėjo Austrijos ekspertas.
Paklaustas, ar galima manyti, kad būtent dėl jų (JAV sankcijų – red.) projektas iš esmės jau palaidotas, G. Mangottas atsakė: „Ne visai taip. Juk kol kas neaišku, ar JAV Kongresas sugebės priimti sankcijas Vokietijos Zasnico uostui iki tol, kol likę 6 proc. „Nord Stream 2“ vamzdžių jūroje bus baigti kloti“.
„Taigi, dujotiekio statyba gali būti baigta, nepaisant kliūčių. Tačiau kyla klausimų, ar bus įmanoma pradėti jį naudoti JAV sankcijų fone, ir ar Vašingtonas pritaikys sankcijas įmonėms, kurios gauna dujas per šį vamzdyną, kad parduotų jas Europos rinkoje“, – pabrėžė jis.
Ekspertas taip pat išreiškė nuomonę, kad tikimybė, jog Vokietija atsisakys užbaigti „Nord Stream 2“, priklauso nuo to, kaip tai būtų teisiškai įforminama.
„Galų gale, jei Vokietijos vyriausybė nuspręstų atsisakyti šio projekto ar jį sustabdyti, prisiimtų daug finansinių įsipareigojimų. Visų pirma, tai – projekte dalyvaujančių įmonių, pradedant „Gazprom“, nuostolių kompensavimas“, – sakė jis.
„Tačiau jei projekto atmetimas būtų įformintas Europos lygmeniu, kaip to neva siekia Vokietijos vyriausybė, akcentuodama Navalno apnuodijimą kaip cheminių ginklų konvencijos pažeidimą, tuomet projektą būtų galima nutraukti nemokant kompensacijų“, – reziumavo G. Mangottas.
