ES lyderiai penktadienį perspėjo, kad gali nubausti Turkiją, jeigu ji nenutrauks gręžimo darbų, kuriuos blokas laiko neteisėtais, taip pat energijos išteklių žvalgymo vandenyse, į kuriuos pretenzijas reiškia Kipras ir Graikija.
„Tolesnės kalbos apie sankcijas yra nekonstruktyvios“, – pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministerija.
„Dabar ES turi suprasti, kad toks diskursas neduos jai jokio rezultato“, – pabrėžė URM.
Įtampa daug energijos išteklių turinčioje Viduržemio jūros rytinėje dalyje sušvelnėjo, Ankarai ir Atėnams praėjusį mėnesį sutikus pradėti žvalgomąsias derybas.
Abi NATO kaimynės ginčijamuose vandenyse rengė karinius mokymus ir rugpjūtį itin sugriežtino savo retoriką. Taigi, Graikija ir Kipras pareikalavo, kad ES imtųsi ryžtingo atsako.
Per ES viršūnių susitikimą padarytas pareiškimas suteikia Turkija galimybę užmegzti su Bendrija glaudesnius santykius ir prekybos ryšius, jei Ankara įsipareigotų „sąžiningai tęsti dialogą ir susilaikyti nuo vienašališkų veiksmų“.
Analitinio centro „International Crisis Group“ ekspertas Turkijos klausimais Berkay Mandiraci mano, kad toks ES pareiškimas yra geriausias, kokio galėjo tikėtis Ankara.
Nors Turkijos URM palankiai įvertino šiuos „teigiamus elementus“, ji pabrėžė, kad „kai kurios dalys yra atitrūkusios nuo tikrovės“.
ES pareiškimas rodo, kaip tam tikros šalys „nori plėtoti santykius“ su Ankara, nors jis taip pat yra pavyzdys, kaip Graikija ir Kipras „paėmė įkaitais ES ir Turkijos santykius“, pažymėjo ministerija.
Turkija taip pat paragino bloką skatinti dialogą tarp Kipro Respublikos ir Kipro turkų kontroliuojamos salos šiaurinės dalies, siekiant sukurti angliavandenilių gavybos koordinavimo mechanizmą.
Kipro sala yra padalyta į tarptautiniu mastu pripažįstamą Kipro Respubliką, kuri yra ES narė, ir Šiaurės Kiprą, kuris buvo įkurtas po Turkijos 1974 metais įvykdytos invazijos, reaguojant į tuomet Graikiją valdžiusios karinės chuntos remtą perversmą.
