„Jei pažiūrėtume į viešbučių užimtumus Vilniaus mieste, tai iš keturių kambarių tik vienas kambarys užimtas šiuo metu. Viešbučiams tikrai labai didelis spaudimas, ką daryti – ar užsidaryti, ar veikti vegetaciniu režimu, tikintis valstybės pagalbos ar pokyčių epidemiologinėje situacijoje“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo M. Statulevičius.
„Periferija ir vietiniai gyventojai, vidinis turizmas Lietuvoje tikrai palaikė kurortinių miestų viešbučius, bet didmiesčiai, į kuriuos atvykdavo žmonės darbo tikslais, vykdavo renginiai, konferencijos, kurios dabar yra sumenkusios, tikrai gerokai kerta per užimtumą viešbučių“, – tęsė jis.
Anot M. Statulevičiaus, viešbučiai renkasi įvairias taktikas, kurios padėtų jiems išgyventi.
„Taktikos yra įvairios. Kai kurie viešbučiai, kurie pradėjo planus vystyti, juos sustabdė ar atidėjo statybas bent jau pusmečiui. Šiuo metu būtų labai rizikinga atidaryti naują viešbutį. Pasigirdo atvejų, kai viešbučiai siūlomi ilgalaikei nuomai. Kol kas tuo keliu eina prabangesni viešbučiai, kurie siūlo tam tikrą patirtį gyventi viešbutyje už pakankamai ženklią pinigų sumą. Paklausa, kad ir nedidelė, tokiems sprendimams yra“, – teigė jis.
Biurai bus užpildyti, tiesiog tam reikės daugiau laiko
Lietuvos bankui praėjusią savaitę paskelbus, kad daugėja nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių, pastebinčių per didelę biurų pasiūlą Kaune ir Klaipėdoje, Lietuvos NT plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius sako tikįs, kad biurai didžiąja dalimi bus užpildyti, tačiau tam prireiks daugiau laiko.
„Tikrai tikiu, kad biurai, kurie šiuo metu turi aukštesnius neužimtumo rodiklius, didžiąja dalimi užsipildys, tiesiog reikės ilgesnio laiko tarpo. (...) Galime stebėti rinkoje tam tikrų atvejų, kai (..) projektai bus parduodami tų kompanijų, kurios yra pasiskolinusios vystymui iš banko ir negali aptarnauti tų paskolų, bet kol kas situacija tokia, kad yra laukiama užsipildymo. Matome, kad aktyviai plečiasi Kauno laisvoji ekonominė zona, daliai gamybinių kompanijų reikia ir biuro patalpų“, – Žinių radijui“ pirmadienį sakė M. Statulevičius.
Pasak M. Statulevičiaus, Kaune į komercinio NT plėtrą galėjo būti investuota tikintis, kad į Vilnių ateinančios užsienio šalių kompanijos užpildys ir Kauno biurus.
„Matyt, Kaunas (...) investavo į komercinio turto plėtrą su ta mintimi, kad užsienio šalių kompanijų banga, kuri ateina į Vilnių, taip pat užpildys ir Kauno biurus, taip pat kompanijos, kurios veikia senuose pastatuose, kelsis į naujus, bet matome, kad ta tendencija, kuri buvo labai akivaizdi Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje taip greitai neįvyko“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė M. Statulevičius.
Lietuvos banko apklausa rodo, kad pirmą pusmetį daugėjo NT rinkos dalyvių, pastebinčių per didelę biurų pasiūlą Kaune ir Klaipėdoje. Kad Kaune nuomojamų biurų pasiūla viršija paklausą, manė du iš trijų (63 proc.) Kauno NT rinką vertinusių respondentų, o Klaipėdoje biurų pasiūlos pertekliaus riziką įžvelgė 40 proc. apklaustųjų. Per pusmetį taip manančių vertintojų dalys šiuose miestuose padidėjo atitinkamai 13 ir 15 proc. p.
