„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad net ir tuomet, kai JAV ir Europoje sumažėjo prekybos mastai, gamyklos Lietuvoje jau pranoko pernykštes gamybos apimtis, o toliau, tikimasi, padėtis tik gerės. Pasak jo, būtent užsakymai, kurie anksčiau tekdavo Kinijai, dabar pasitarnauja Lietuvai.
„Turime teisingą ekonomikos struktūrą, dėl to visame mūsų regione bus pakankamai didelis atšokimas. Ruoštis reikia ne tik pramonei, bet visiems. Manau, kad darbų netrūks niekam“, – sako A.Izgorodinas.
Jis vertina, kad pramonė Lietuvoje jau yra atsigavusi, kadangi šiemet per aštuonis mėnesius Lietuvos gamintojai pagamino 0,2 proc. daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį – prie to daugiausia prisidėjęs gamybos perkėlimas iš Azijos.
„ES gamintojai, kurie priklausomi nuo eksporto, turi kovoti dėl liekančių užsakymų ir jie mažinasi kainas. Tada jie atsigręžia į Lietuvą, kur ieško kontraktinės gamybos galimybių“, – aiškina ekonomistas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius atkreipia dėmesį, kad gamybos perkėlimas čia į Lietuvą ir „tiekimo grandinių trumpinimas“ – jau ne vien žodžiai, o reali tendencija, tą iliustruoja ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitas.
„Prezidentas pas mus atvažiavo su 37 įmonių delegacija. Jie iš tikrųjų ieško, kaip dalį gamybos perkelti iš Prancūzijos ir atpiginti, taip pat didelę dalį užsakomųjų dalykų atkelti iš Azijos, šiuo atveju kalbame apie Kiniją“, – sako V.Janulevičius.
A.Izgorodino teigimu, labiausiai esama situacija pasinaudoti Lietuvoje galėtų inžinerinės pramonės komponentų, metalo apdirbimo, plastikų, tekstilės, medienos ir baldų gamybos sritys.
Ekspertų vertinimu, didžiausias iššūkis, kurį teks įveikti Lietuvai – kapitalo trūkumas. Antra problema, pasak V.Janulevičiaus, tai biurokratinės kliūtys, „kurios vis dar egzistuoja Lietuvoje, ir jų yra nemažai“.
Pasak portalo, nors Lietuva gali pasiūlyti pigesnę darbo jėgą nei prancūzai ar vokiečiai, tačiau konkuruoja su kaimynėmis, taip pat – su Bulgarija, Rumunija.
