Aviacijos krizė toliau gilėja – prognozės bergždžios

Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačių laiku 2019-aisiais, bendras skrydžių skaičius sumažėjo 60 proc. Liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais buvo aptarnauti 32 tūkst. skrydžių, pernai per tą patį laiką – beveik 80 tūkst.

Krizė smarkiai palietė ne tik aviakompanijas, bet ir oro uostus bei oro navigacijos paslaugas teikiančias įmones.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Krizė smarkiai palietė ne tik aviakompanijas, bet ir oro uostus bei oro navigacijos paslaugas teikiančias įmones.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 9, 2020, 9:40 AM

„Covid-19 poveikis visam aviacijos sektoriui yra milžiniškas. Bandyti kažką prognozuoti yra nelengva, o tam tikra prasme – bergždžia.

Šiuo metu krizė darosi gilesnė, nei anksčiau buvo galima prognozuoti. Ateinantys mėnesiai, kuriais žymima aviacinio žiemos sezono pradžia, įprastai ir taip būdavo silpnesni – jų metu aviakompanijos gyvuodavo iš vasaros sezono metu gautų pajamų. Šiemet tokių pajamų, deja, praktiškai nėra.

Tačiau ši krizė smarkiai palietė ne tik aviakompanijas, bet ir oro uostus bei oro navigacijos paslaugas teikiančias įmones. Skaičiuojama, kad Europoje oro uostai per šią krizę patyrė – 36 mlrd. Eur, oro navigacijos įmonės – 5,6 mlrd. Eur nuostolį“,- teigia viešosios įstaigos „Oro navigacija“ generalinis direktorius Marius Beliūnas.

Anot jo, atsigavimas bus ilgas ir priklausys nuo daugybės faktorių, kurie apims ne tik bendrą epidemiologinę situaciją, bet ir skrydžių poreikį generuojančią paklausą. „Paklausos trūkumas, kurį jaučiame ir mes, oro navigacijos įmonės, kelia nemažą grėsmę greitam atsigavimui.

Atlikti tyrimai rodo, kad didžioji dauguma keliautojų ketina susilaikyti nuo skrydžių, kol nepagėrės ir netaps stabili jų pačių finansinė padėtis. Todėl neturime gerų žinių ir Lietuvos verslams, tiesiogiai priklausantiems nuo keliaujančiųjų skaičiaus, kaip kad, pavyzdžiui, viešbučių verslams“,- pastebi Marius Beliūnas.

Pastaruosius tris mėnesius tranzitinių skrydžių per Lietuvą skaičius mažėjo 64 proc. ir siekė vos 22,4 tūkst. skrydžių. Tranzito rinkoje šį ketvirtį lyderiavo aviakompanijos „Ural Airlines“, „Airbaltic“, „Aeroflot“, „Finnair“ ir „Rossiya Airlines“.

Liepos-rugsėjo mėnesiais populiariausios tranzitinių skrydžių kryptis buvo iš ir į Rusijos Federaciją, Vokietiją bei Latviją. Terminalinių skrydžių trejetuke rikiuojasi skrydžiai į Jungtinę Karalystę, Latviją ir Vokietiją.

Trečią šių metų ketvirtį lėktuvai daugiausiai kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste (čia skrydžių vadovai aptarnavo 6 tūkst. orlaivių arba 52 proc. mažiau nei pernai metais tuo pačiu metu. Kauno oro uoste aptarnauti 1,9 tūkst. lėktuvų, Palangos ir Šiaulių oro uostuose beveik po 1 tūkst. lėktuvų.

„Šį ketvirtį skrydžių skaičiaus augimas pastebimas visuose oro uostuose.

Lyginant su praėjusiu ketvirčiu, kai buvo paskelbtas karantinas ir įsigaliojo skrydžių ribojimai, Vilniaus oro uoste aptarnaujamų skrydžių skaičius didėjo tris kartus, o štai Palangos oro uoste net penkis kartus.

Nepaisant pasikeitusių skaičių, terminalo rinkoje vis dar nemažas sąstingis, kurį pagilina vis dažnesnis aviakompanijų vykdomų skrydžių krypčių atšaukimas“,- pažymi VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Marius Beliūnas.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.