Nuo kitų metų pradžios pradės veikti Modernizavimo fondas, skirtas klimato kaitą mažinančioms investicijoms. Tai skurdesnius biudžetus turinčių dešimties ES šalių – daugiausia iš Rytų ir Vidurio Europos – energetikos ūkio pertvarkai specialiai sukurtas 7,5 mlrd. eurų vertės fondas, iš kurio Lietuvai numatyta daugiau kaip 200 mln. eurų parama.
Šiais pinigais galės būti finansuojami energetikos projektai, padedantys pereiti prie žemos ar net nulinės taršos ekonomikos. Tai žalioji energijos gamyba, energetikos sistemų, tinklų, sisteminių jungčių modernizavimas, transporto, žemės ūkio, pastatų energinio efektyvumo didinimas, atliekų tvarkymas.
Kai finansinės paramos iš šio fondo galinčių sulaukti sričių tiek daug, 200 mln. eurų neatrodo įspūdingai, bet tai tik nedidelė dalis ES numatytų investicijų į žaliąją ekonomiką. Iš viso Bendrijos ekonomikos skatinimo planu jai ketinama skirti 300 mlrd. eurų. Kiek iš šios sumos teks Lietuvai, priklausys ir nuo pateiktų projektų konkurencingumo.
Be to, valstybės skatinamas atsinaujinančios energetikos sektorius turėtų būti vis patrauklesnis privatiems investuotojams – Europos Komisija tikisi, kad šalia europinių pinigų į žaliąją ekonomiką plūstelės ir verslo kapitalas.
Aišku, realūs investavimo rezultatai smarkiai priklausys ir nuo to, kaip efektyviai bus panaudotos ES paramos lėšos ir koks bus verslo indėlis.
Neseniai Lietuvoje viešint Prancūzijos prezidentui E.Macronui šalių finansų ministrai pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo spartinti privataus kapitalo srautus į skaitmeninę ir žaliąją ekonomiką.
Prancūzija sistemingai pabrėžia, kad būtina į technologinę plėtrą nukreipti kuo daugiau ES išteklių. Europai siekiant didinti savo konkurencingumą varžantis dėl rinkų su JAV ir Kinija tai nekeliantis abejonių tikslas, kuris ir Lietuvai turėtų duoti naudos, bet ekonomikos ekspertai įžvelgia ir pavojų.
Kai E.Macronas kalba, kad ES reikia keisti konkurencijos politiką ir pirmiausia remti vadinamuosius Europos čempionus, vargu ar jis turi galvoje mūsų šalies įmones. Matyt, tikimasi, kad pelningus technologinius užsakymus susišluos europiniai gigantai, kurių nemažai priklauso prancūzų verslui.
Lietuvių verslui reikėtų ieškoti sau tinkamos nišos, o valstybei skatinti infrastruktūros plėtrą ir technologinę pažangą, kuri leistų šalies įmonėms sėkmingai įsiterpti į europines gamybos ir paslaugų grandines. Žalioji ekonomika Lietuvos konkurencingumą galėtų gerokai sustiprinti.
Daug įtakos žaliosios energetikos plėtrai daro ir visuomenės požiūris į aplinkosaugą. Lietuviai iki pastarojo meto nebuvo itin karšti žaliosios politikos rėmėjai, daugumai gyventojų labiau rūpėjo ekonominė nauda, turtinė gerovė nei kova su klimato atšilimu. Bet visuomenė pamažu įsisąmonina gamtą tausojančio ūkininkavimo svarbą.
Ne tik ekologiniu, bet ir ekonominiu požiūriu gali būti naudinga plėtoti žaliąsias technologijas, tokias kaip dabar planuojamas vėjo elektrinių parkas jūroje 30 kilometrų nuo kranto, – šios energetikos rūšies iki šiol mūsų šalyje nebuvo.
Tai didžiulis 1 mlrd. eurų vertės projektas, sukursiantis 1,3 tūkst. darbo vietų. Sumažėtų ir Lietuvos priklausomybė nuo elektros importo, be to, atsinaujinančiosios energetikos šaltiniai ypač svarbūs kuro žaliavų neturinčioms šalims. Iš jūrinio vėjo Lietuva iki 2030 metų numato gaminti ketvirtadalį elektros energijos.
Naudos turėtų ir buitiniai elektros vartotojai, nes skaičiuojama, kad planuojamas vėjo elektrinių parkas 1,5–2,2 proc. sumažintų jos kainos tarifus.
Aišku, tokie projektai greitai neįgyvendinami, bet jau vien statybos darbai pagyvina ekonomiką, didina šalies investicinį patrauklumą. Skelbiama, kad vėjo parkų projektais Lietuvoje jau susidomėjo ES energetikos lyderiai.
Lietuvos pramonininkų konfederacija taip pat pabrėžia, kad ES žaliasis kursas gali tapti ekonominės pažangos varikliu, nes kuo daugiau žaliosios energijos pasigamins šalis, tuo mažiau pinigų iškeliaus į užsienį kurui pirkti, o ir taupiosios energetinės technologijos didins vietos gamintojų bei paslaugų teikėjų konkurencingumą.
ES buvo užsibrėžusi iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršą 40 proc., bet savo pirmąjį metinį pranešimą neseniai perskaičiusi Europos Komisijos pirmininkė U.von der Leyen iškėlė dar ambicingesnį tikslą – šią emisiją sumažinti 55 proc.
Tai žada gausias investicijas ne vien į žaliosios energijos gamybą, bet ir įvairias išmaniąsias technologijas. Daug naudos iš to galėtų išpešti ir Lietuvos verslas, jei mūsų šalis sugebės parengti dėl europinių lėšų sėkmingai konkuruojančių projektų.
Mūsų šalis pernai tam skyrė tik 0,88 proc. BVP – gerokai mažiau nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narių vidurkis.
Vadinasi, būtina didinti investicijas į mokslą, skirti jam daugiau tiek nacionalinių, tiek europinių pinigų. Tik kartu reikia atsijoti realius europinio lygio mokslinius tyrimus nuo akių dūmimo imituojant mokslą darbais, kuriuose nė su žiburiu nerasi nieko naujo.
