„Per beveik 10 mėnesių padarėme pusę GIPL projekto. Tikrai turėjome iššūkių, ir su COVID-19 nemažai, ir pavasarį, tiek ir dabar kyla įvairiausių iššūkių dėl specialistų atvykimo iš užsienio. Bet panašu, kad projekto valdymo sprendimai padeda užtikrinti kokybę ir greitį. Numatome, kad jau per kitą savaitę bus pabaigti vežti visi dujotiekiui reikalingi vamzdžiai“, – teigė N.Biknius.
Vis dėlto pavasarį, siaučiant pirmajai COVID-19 bangai, buvo kilę rizikų nespėti laiku įgyvendinti kai kurių projektų.
„Turėjome riziką vėluoti su prasigręžimo darbais po upėmis, nes buvo suplanuoti darbai gegužės viduryje, tačiau tada nebuvo galimybės atvykti rangovams, jie atvyko birželio viduryje. Suspėjome laiku padaryti tuos darbus ir juos užbaigti, tai čia buvo pagrindinė rizika“, – teigė N.Biknius.
„Amber Grid“ technikos direktorius Andrius Dagys teigė, kad su specialistų trūkumais iš užsienio dar gali tekti susidurti.
„Dar lieka susidūrimai su užsienio specialistais pasienio dujų reguliavimo ir apskaitos stotyje, bet ten tikrai yra nedidelė problema, net jei negautume specialistų vietoje, susitvarkytume savo jėgomis. Turime laiko iki kitų metų pabaigos, tai tikėtina, kad bus ir šio viruso tam tikri atoslūgiai, kaip turėjome šią vasarą“, – sakė A.Dagys.
N.Bikniaus teigimu, šiuo metu yra suvirinta 110 km vamzdžių iš 165 km. Taip pat sėkmingai įvykdyti ir hidrauliniai bandymai.
„Praėjome per didžiausias gamtines kliūtis, kuriose būna nemaža rizika įstrigti, tiek po Nerimi, tiek po Nemunu“, – sakė jis, pridurdamas, kad yra tikimybė projektą užbaigti anksčiau.
„Už kelių savaičių pirmieji 38 km jau bus užpildyti dujomis dujotiekio. Toliau dirbsime ir iki metų pabaigos ketiname užpildyti 70 km dujotiekio dujomis. Darbai bus tęsiami ir per žiemą. Tikimės projektą užbaigti galbūt net šiek tiek anksčiau“, – teigė „Amber Grid“ generalinis direktorius.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kiek anksčiau teigė, kad GIPL projektas sėkmingai juda į priekį.
2021 metų pabaigoje pradėsiantis veikti GIPL dujotiekis sujungs Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su ES.
Sukurti pajėgumai iš Lenkijos į Lietuvą per metus leis transportuoti apie 27 teravatvalandes (TWh) dujų – tai daugiau, nei Lietuva suvartoja dujų per metus (22 TWh). Pajėgumai į Lenkiją ir kitas su Lenkija sujungtas šalis leis per metus transportuoti 21 TWh dujų. Tai sudaro apie pusę Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų.
Įgyvendinus GIPL projektą, Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
