„Kainos smuktų, jei būtų toks pats ekonominis nuosmukis ir toks pats visuomenės užsidarymas, kuris per pavbasario karantiną darė tiesioginę neigiamą įtaką žmonių judėjimui ir degalų suvartojimui, – teigė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. – Pasaulyje naftos paklausa vienu metu buvo sumažėjusi daugiau nei 20 proc.
Tuo tarpu pagal naujausius duomenis rugsėjį naftos paklausa buvo apie 5 proc. mažesnė nei prieš metus. Tai liudija, kokiu pajėgumu dirba ekonomikos“.
Vis dėlto, jo nuomone, tokio pačio masto ekonomikos uždarymo neturėtų būti.
„Visų akys dabar krypsta į tai, kaip elgsis OPEC+ (Naftą eksportuojančių šalių organizacija – ELTA) valstybės.
Pagal susitarimą jos turėjo sumažintą naftos gavybą, paskui buvo etapais sudėliotas naftos gavybos didinimas.
Vienas toks etapas bus nuo sausio 1 dienos, kai turėtų OPEC+ šalys pakelti naftos gavybą. Dabar vyksta diskusijos, ar tikrai tai reikia daryti“, – sakė ekonomistas.
Jei tai įvyktų, tikėtina, kad būtų suduotas smūgis naftos kainai. Dėl šios priežasties, T.Povilausko manymu, gali būti susitarta pratęsti dabartinį mažesnį naftos gavybos lygį.
Ekonomistas prognozuoja, kad žymesnio naftos kainos augimo artimiausiu metu neturėtų būti.
„Nežinau, ar yra buvęs toks laikotarpis istorijoje, kad naftos kaina pusę metų judėtų tarp 40-45 JAV dolerių.
Rinka yra subalansuota: nors paklausa ir yra sumažėjusi, bet ir gavyba – taip pat. Jeigu ekonomika nebus uždaryta, tai naftos kaina turėtų būti panaši ar net šiek tiek didesnė nei dabar, – 40-50 JAV dolerių už barelį.
Aišku, nesitikime, kad naftos paklausa iki 2022-ųjų sugrįš į praėjusių metų lygį“, – kalbėjo T.Povilauskas.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad šiuo metu, kai pasaulis dar nėra visiškai užsidaręs dėl pandemijos, spaudimas naftos kainai didėja.
„Nepaisant karantino, pasaulis vis dar šiek tiek juda, – per pirmą karantiną buvo praktiškai viskas sustabdyta.
Be abejo, ribojimų daugėja, spaudimas naftos kainai didėja, ir ji išlieka stabili.
Ji nekinta ir dėl to, kad buvo pasiektas susitarimas tarp pagrindinių gavybos rinkos dalyvių – JAV, Rusijos ir Saudo Arabijos. Po jo naftos kaina pakilo iš neregėtų žemumų. Tai reiškia, kad naftos kaina nėra visiškai rinkos kaina, nes atvirai demonstruojamas kartelinis susitarimas OPEC pusėje“, – teigė M.Dubnikovas.
„Spaudimas, be abejo yra, nes vis daugiau valstybių skelbia karantiną, ypač Europoje.
Ir Prancūzija, ir, greičiausiai, Ispanija didins karantino apimtimis. Vokietijoje, turbūt, taip pat laukia neišvengiami sprendimai.
Euras labai sustiprėjo dolerio atžvilgiu ir, nors naftos kaina išlieka stabili, mums ji atpigo. Tai šiek tiek juntama ir degalinėse“, – tęsė finansų analitikas.
Tačiau, jo nuomone, su naftos vartojimo augimu perspektyvų daug nenusimato.
„Kainai iš esmės padeda šaltasis sezonas artėjantis, nes praėjusį kartą, kai buvo karantinas, iš šaltojo sezono išėjome. Šiaurės pusrutulis yra pagrindinis naftos vartotojas, nes ten yra kone visos pagrindinės pasaulio ekonomikos sukoncentruotos. Žiemos atėjimas didina iškastinių angliavandenių poreikį ir tai kainą šiek tiek aukština“, – sakė M. Dubnikovas.
Jis prognozuoja, kad naftos kaina greičiausiai nekils, o spaudimas jai leistis bus natūralus.
„Bus matyti, kaip vystysis virusas. Investuotojai išties gali atsigręžti į naftą ir ją bandyti smukdyti žemyn. Stabilumas šiuo atveju yra labai trapus. Kaina, tikėtina, nedidės su didesne tikimybe, kad ji gali būti spaudžiama žemyn. Stabilumas laikosi ant susitarimų tarp šalių ir užtenka, kad jei nors viena šalis mirktels ir nutars pasiimti daugiau naftos, tai tokiu atveju vėl galima įsivelti į kainų karą, kurį matėme prieš pusmetį“, – teigė M. Dubnikovas.
JAV naftos kaina balandį buvo kritusi iki rekordinių žemumų. JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) rūšies naftos kaina buvo kritusi net žemiau nulio dolerių ribos, nes dėl koronaviruso protrūkio įvestas karantinas ir kelionių apribojimai smarkiai sumažino naftos paklausą pasaulyje.
