Už vieną parduotą sklypą skandalingame kvartale miesto savivaldybės biudžetas praturtės daugiau kaip 100 tūkst. eurų

Spalio viduryje valstybės įmonė Valstybės žemės fondas aukcionuose pardavinėjo aštuonis čia esančius sklypus, pavyko parduoti vieną, už kurį pasiūlyta kaina padidėjo beveik dvigubai nuo pradinės, ir savivaldybės biudžetas praturtės daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Kaip sako vykdyto aukciono administratorius, sklypas parduotas tikrai už labai gerą kainą Alytuje.

Spalio viduryje valstybės įmonė Valstybės žemės fondas aukcionų būdu pardavinėjo aštuonis valstybinės žemės sklypus Alytuje, Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtos teritorijoje, buvusiuose savavališkai miestiečių užimtuose daržuose.

Jie užima maždaug keturių hektarų teritoriją, sklypų dydžiai – nuo maždaug 20 iki beveik 60 arų. Pagal ankstesnį miesto bendrąjį planą minėtoje teritorijoje buvo galima komercinių objektų, daugiabučių namų statyba, o pagal neseniai pakeistą – taip pat galima statyti tokius objektus, netgi prekybos centrus iki 3 tūkst. kv. metrų ploto.

Septyniems žemės sklypams Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtos teritorijoje aukcionuose dalyvių neatsirado. O vieno parduoto sklypo Serbentų g. 10, kurio dydis – beveik 57 arai, pradinė 138 tūkst. eurų kaina padidėjo daugiau nei 100 tūkst. eurų. Jis parduotas už beveik 253 tūkst. eurų.

Pagal galiojančius teisės aktus už aukcionuose parduotus žemės sklypus pusė sumos atitenka valstybės biudžetui, pusė – savivaldybės, kurios teritorijoje yra šie sklypai, iždui. Tad miesto savivaldybės biudžetas už vieną aukcione parduotą sklypą Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtos teritorijoje praturtės daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Kaip sakė aukciono administratorė, Valstybės žemės fondo teisininkė Sandra Staniulytė, susidomėjimas buvo visais aštuoniais sklypais, dėl parduotojo varžėsi trys dalyviai: „Jis parduotas tikrai už labai gerą kainą Alytuje ir tuo miestas gali pasidžiaugti.“

Valstybinės žemės sklypo, esančio Serbentų g. 10, pirkėjas su Valstybės žemės fondu jau suderino pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Aukciono laimėtojui liko tik pasirašyti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį.

Sklypo pirkėjo – ar tai fizinis, ar juridinis asmuo, ar sklypas iš valstybės įsigytas išsimokėtinai, nes tokia galimybė skelbtame aukcione buvo numatyta, S.Staniulytė neatskleidė, pabrėždama, kad yra saugomas pirkėjų ir įsigijimo sąlygų konfidencialumas.

Savivaldybės biudžetui naudingai parduotas sklypas ribojasi su privačiu sklypu, tad neatmestina, kad jį įsigijo pastarąjį valdantys savininkai, siejami su vienu prekybos centru, arba įsigyto sklypo savininkai su kaimyninio sklypo valdytojais planuojantys bendrą veiklą.

Visi aštuoni žemės sklypai buvo pardavinėjami už pradinę beveik 746 tūkst. eurų kainą.

S.Staniulytės teigimu, šią savaitę jau paskelbti neparduotų septynių sklypų antri aukcionai už tą pačią pradinę kainą, nes pagal vertinimus ji vienerius metus nesikeičia. Aukcionai vyks ateinančio sausio antroje pusėje.

Dėl sklypų Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtos kvartale pernykštį rudenį buvo įsiplieskęs nesutarimas tarp Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio ir jau dėl tarybos pareikšto nepasitikėjimo atleisto administracijos direktoriaus Rolando Juonio, kuris Nacionalinei žemės tarnybai juos perdavė nuosavybės teisėms atkurti.

Beje, šių sklypų skandalas buvo įvardijamas kaip viena iš tarybos narių pareikšto nepasitikėjimo administracijos direktoriumi priežasčių.

O daugiau kaip prieš metus meras, sužinojęs apie administracijos vadovo perduotus sklypus nuosavybės teisėms atkurti, dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą. Apie tokį jau dabar buvusio administracijos direktoriaus žingsnį merui pranešė praėjusios miesto tarybos kadencijos veiklos laikotarpiu savivaldybės administracijai vadovavęs, dabar miesto tarybos narys Vytautas Jastremskas.

Praėjusios miesto tarybos kadencijos vadovai sklypus minėtoje teritorijoje laikė pardavimui aukcionuose pasibaigus žemės grąžinimo buvusiems savininkams procesui, taip siekta papildomomis pajamomis praturtinti vietinį biudžetą.

Būtent dėl nuskriausto vietinio iždo – negavus papildomų pajamų už aukcionuose galimus parduoti sklypus – meras ir ėmėsi ginti viešąjį interesą.

Prokuratūrai pradėjus tyrimą, byla teismo nepasiekė, nes Nacionalinė žemės tarnyba atšaukė savo sprendimą sklypus Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtos teritorijoje suteikti buvusiems žemės savininkams.

Taip šie sklypai atsidūrė Valstybės žemės fondo spalio viduryje pirmąkart surengtuose aukcionuose ir pirmas rezultatas – daugiau nei 100 tūkst. papildomų pajamų į savivaldybės biudžetą.