„Situacija tokia, kad Lietuva dėl itin mažo ar net jokio ekonomikos susitraukimo neturi iš esmės biudžeto pajamų krizės, bet yra labai arti biudžeto išlaidų krizės. Pajamų pusėje žingsnių daryti nereikia, mokesčių kelti tikrai nereikia, yra šaukštai po pietų bet kuriuo atveju ir net kalbėti apie tai nėra prasmės.
Tuo tarpu išlaidų pusėje yra pakankamai nesudėtinga situaciją suvaldyti. Paprasčiausiai reikia stabdyti arklius ir neprisiimti papildomų įsipareigojimų, galbūt peržvelgti investicijų programą, klausiant savęs, ar tikrai verta tiek daug išleisti pinigų jau kitais metais, turint omeny, kad Lietuvos ekonomika nukentės santykinai nedaug“, – naujienų agentūrai „Elta“ kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„ES Atsigavimo fondo lėšos turėtų būti labiau suvokiami kaip ekonomikos transformacijos, o transformacija greitai nevyksta“, – pabrėžė jis.
Biudžeto pokyčiams daug laiko nebus
Kalbėdamas apie galimus pokyčius kitų metų biudžeto projekte, ekonomistas teigė, kad dideliems pokyčiams laiko nebus daug.
„Manyčiau, kad esminių pokyčių nebus daroma ir galbūt neturėtų, nes taip reikėtų vengti įspūdžio susidarymo, kad, kalbant apie išlaidas, žengiame kažkur diržų veržimosi link. Kalbama būtų tik apie išlaidų didinimo tempo lėtinimą. Reikės dar atsižvelgti į antrosios bangos poveikį, nes pats virusas jau nebedaro tokios grėsmės, lyginant su pavasariu. Dabar didesnę baimę kelia galimi ekonominiai suvaržymai“, – teigė Ž.Mauricas.
Anot jo, ekonominiai suvaržymai priklausys nuo to, ar Lietuva labiau rinksis Švedijos kelią, kurį, tikėtina, rinkis dauguma ES valstybių, ar pavasario kelią, tačiau švelnesnį jo formatą.
„Jei bus pasirinkintas Švedijos kelias, tai to skatinimo daug nereikės ir dalis išlaidų kitais metais galėtų būti didinama lėčiau. Taip, tikėtina, išvengtume didelio deficito, kuriame išsiskirtume iš regiono kaip šalis, turinti vieną didžiausių deficitų“, – sakė Ž.Mauricas.
T.Povilauskas: didesnių mokesčių pokyčių galima tikėtis 2022 metais
Sekmadienį pasibaigus antrajam Seimo rinkimų turui ir paaiškėjus, jog formuosis centro dešinės koalicija, SEB banko ekonomistas tikisi, jog naujoji politikų bei technokratų Vyriausybė bus suburta pakankamai greitai bei sklandžiai.
Tadas Povilauskas sako, jog didesnių mokesčių pokyčių galima tikėtis ne anksčiau kaip 2022 metais, tačiau liberalų norą mažinti kai kuriuos mokesčius, anot jo, gali pristabdyti konservatoriai.
Kitų metų biudžete, analitiko manymu, didelių pokyčių nebus, galbūt išskyrus Ateities ekonomikos DNR plano investicijų projektų peržiūrą, tačiau jis tikisi daugiau aiškumo, kaip ir kodėl priimami vienokie ar kitokie sprendimai. Komentuodamas valstybės įmonių valdymą analitikas taip pat tikisi, jog čia didelių permainų neįvyks.
„Kadangi laikas spaudžia, dominuojanti ašis bus epidemiologinė situacija. Ji vers pakankamai greitai suformuoti Vyriausybę, o kadangi tos trys partijos turi padariusios nemažus namų darbus ir turi pasiūlyti profesionalių ministrų, jų nereiks ilgai ieškoti, manau, kad šitas darbas bus pakankamai sklandus. Tai yra geroji žinutė.
Turėsime miksą tarp politikų ir technokratų, nes jų irgi reikia. Kad tie žmonės jau lapkričio mėnesį priiminėtų spendimus“, – naujienų agentūrai BNS sakė SEB banko ekonomistas.
Pasak T.Povilausko, trijų būsimos koalicijos partijų programos, kalbant apie ekonomiką, nėra identiškos – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis žadėjo sumažinti mokesčius ir neįvesti jokių naujų mokesčių, bet tuo pačiu gerinti viešąsias paslaugas, tuo metu Tėvynės Sąjungos programoje kalbama apie didesnį biudžeto perskirstymą ir galimą kai kurių mokesčių didinimą.
„Bet ši priešprieša neišlįs šiais metais, ji išlįs, kai bus diskutuojama apie 2022 metų biudžetą – kitų metų antrąjį pusmetį, kai bus kalbama apie fundamentalius dalykus, ką keisti ir kaip keisti. Konservatoriai bus atsargesni ir, manau, pristabdys, nes vien mažindamas mokesčius biudžeto nepapildysi“ – kalbėjo T.Povilauskas.
Kalbėdamas apie kitų metų biudžetą, analitikas teigė manantis, kad nebus krypstama į mažesnį deficitą.
„Nauja Vyriausybė greičiausiai norės kažkam būti dosni, gal bus naujos paramos priemonės verslui, gyventojams. Tas irgi didins biudžeto deficitą. Dar labai svarbus darbas – pasiruošti, kur panaudoti Europos skatinimo ir gaivinimo programos lėšas, nes Lietuva turi labai greitai paruošti planą“, – sakė SEB ekonomistas.
„Galimi pokyčiai žmonių kišenių per išmokas nepalies, nes I.Šimonytė yra pripažinusi, kad nei pensijos, nei vaiko pinigai nebus liečiami, minimali alga bus peržiūrima gruodį, tad daug dalykų bus palikti tie patys, o kur lengviausia mažinti, kur mažiausiai žmonės pastebi, aišku, per ateities ekonomikos DNR planą“, – pridūrė jis.
Ekonomisto teigimu, dabar valstybės ižde yra pakankamai daug skolintų pinigų, jų užteks antrai pandemijos bangai, ekonomikos skatinimui, tačiau svarbu „išlaikyti sveiką protą“: „Labai norisi, kad šioj Vyriausybėj būtų kuo daugiau to common sense, logikos, ir žmonėms bus aiškiau suprasti, kas ir kodėl priimama.“
T.Povilauskas skeptiškai vertina kai kuriuos liberalų ketinimus atlaisvinti verslą, nors neatmeta, kad jų tikrai bus.
„Taip, tų draudimų sumažės, bet viena, kai tu esi opozicijoje ir viską kritikuoji, o kas kita, kai turi spręsti problemas. Panaikindamas draudimą turi pasiūlyti priemones, kurios turėtų neutralizuoti tuos sprendimus. Manau, nebus taip lengva visus draudimus panaikinti, nes skiriasi koalicijos partnerių požiūriai“, – komentavo T.Povilauskas.
„Ko labai tikiuosi, tai skaitmenizavimo, paslaugų gerinimo, kaip bendrauti valstybės sektoriui su gyventojais. Čia yra rezervas“, – pridūrė jis.
Analitikas, be kita ko, nemano, kad valstybės įmonių valdyme bus didelių pertvarkymų, kaip būdavo anksčiau, pasikeitus valdžiai.
„Mes nuėjome nemažą kelią per tuos kelerius metus įstodami į EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija). Taip, per pastaruosius vienerius metus buvo nuklysta į tokį netiesų kelią su „lenkų“ pagalba, bet ta kryptis yra labai aiški, kaip renkama valdyba, stebėtojų taryba, vadovai, šioje vietoje nematau didesnės rizikos. Vis dėlto tie žmonės kurie atsirado valdybose per pastaruosius vienerius metus, greičiausiai ir išeis“, – BNS kalbėjo T.Povilauskas.
Konservatorių kandidatė į premjerės postą Ingrida Šimonytė sako nematanti nei galimybių, nei poreikio iki metų pabaigos teikti įstatymų iniciatyvas dėl mokesčių.
„Iniciatyvų iki metų pabaigos mokesčių srityje nenorėtume teikti, nes nėra galimybių jų normaliai aptarti ir diskutuoti, galiausiai nėra tam ir poreikio“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė I.Šimonytė.
N.Mačiulis: daugumos rinkėjų nuomone, gerovės valstybė – nebūtinai didinant mokesčius
Po Seimo rinkimų paaiškėjus, jog formuosis centro dešinės koalicija, analitikas Nerijus Mačiulis sako, kad artimiausius ketverius metus mokesčių politika turėtų būti nuosaikesnė, be to, turėtų būti diskutuojama apie nepagrįstų lengvatų naikinimą ir perteklinius ribojimus.
„Visų pirma rinkėjų valia tai, kad suvokimas, kaip turėtų būti kuriama gerovės valstybė, pakrypo labiau link to, kad tai turėtų būti ne didesni mokesčiai, ne didesnis perskirstymas per biudžetą, bet kitais būdais pasiekiama gerovės valstybė“, – BNS pirmadienį sakė „Swedbank“ ekonomistas.
Anot jo, pastaraisiais metais buvo gana daug eksperimentinio mokesčių kėlimo, kai taikomi skirtingi tarifai atskiriems sektoriams, bei kitų mokestinę naštą didinusių sprendimų, kurie galbūt nebus greitai atšaukti, tačiau neturėtų ir būti didinami.
Pasak N.Mačiulio, mokesčių keitimo toną dabar turėtų užduoti bendros Europos tendencijos: apmokestinti taršą, anglies dvideginio išmetimą į atmosferą.
„Turbūt bus diskutuojama ir apie nepagrįstų lengvatų naikinimą, apie kurias kalbama daug metų, bet jos niekaip neišnyksta“, – teigė jis.
N.Mačiulis pabrėžia, jog koalicijoje dalyvaujant ir liberalioms partijoms, pokyčių turėtų būti ir peržiūrint asmenines laisves bei kai kurias reguliavimo sritis.
„Mes dažnai lygiuojamės į gerovės valstybes Vakaruose, bet nesame linkę įteisinti tas laisves, kurias turi tų valstybių piliečiai jau nuo praėjusio amžiaus, kur įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Yra ir kitų sričių, kai, pavyzdžiui, Vakarų valstybėse yra dekriminalizuota ir legalizuota veikla, bet Lietuvoje už tai taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai – labai retas pavyzdys ES, jeigu ne vienintelis“, – teigė ekonomistas.
Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiausia mandatų – 50 – būsimajame Seime turės konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatus, socialdemokratai – 13 mandatų, Liberalų sąjūdis – irgi 13, Laisvės partija – 11, Darbo partija – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdarbiečiai turės po 3 mandatus, po 1 mandatą turės Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Laisvė ir teisingumas“.
