„Labai tikėtina, kad ketvirtą šių metų ketvirtį mažmeninės prekybos sektoriaus rodikliai nebus tokie geri kaip trečią ketvirtį – tam įtakos turės tiek didesnis nerimas tarp vartotojų, tiek ir po truputį įvedami ekonominės veiklos ribojimai. O šiuo metu būtent vidaus vartojimas yra pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis.
Tačiau yra ir gerų naujienų – jos susijusios su įsibėgėjančiu Kinijos ekonomikos atsigavimu.
Skaičiai rodo, kad Kinijos ekonomikos augimas ne tik įsibėgėja, bet tampa labiau diversifikuotas: prie pramonės augimo vis labiau prisideda vidaus paklausa. Kinijos vartojimo rinkoje ne tik prasidėjo atsigavimas – Kinijos vartojimo atsigavimas vis labiau stiprėja. O stiprėjantis Kinijos vartojimas stipriai prisidės ir prie Lietuvos ekonomikos atšokimo“, – aiškina ekonomistas.
Kodėl stiprėjantis Kinijos vartojimas yra svarbus teigiamas signalas Lietuvos ekonomikai? Juk Kinijos svoris Lietuvos eksporto struktūroje yra santykinai nedidelis.
Atsakymas, pasak A.Izgorodino, paprastas: stiprėjantis Kinijos vartojimas automatiškai didina importo poreikį Kinijoje, o didesnis importinių prekių poreikis teigiamai veikia Europos Sąjungos (ES) pramonės, kuri yra priklausoma nuo pasaulinio vartojimo, rodiklius.
Pasak A.Izgorodino, stiprėjant didžiųjų ES valstybių pramonei, vis daugiau kontraktinių užsakymų sulauks Lietuvos pramonė, kuri generuoja 75 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių ir užima didžiausią dalį Lietuvos BVP.
„Jau dabar galima pamatyti teigiamą stiprėjančio Kinijos vartojimo poveikį ES pramonei ir Lietuvai: Eurostat trečią mėnesį iš eilės fiksuoja metinį ES prekių eksporto į Kiniją prieaugį; spalį euro zonos pramonės lūkesčių indikatoriaus reikšmė padidėjo iki 57,8 punktų (50 punktų riba skiria pramonės augimo nuo nuosmukio; kuo didesnė reikšmė – tuo geresni gamintojų lūkesčiai).
Šiuo metu euro zonos gamintojų nuotaikos yra aukščiausiame lygyje per paskutinius 32 mėnesius. Dėl padidėjusio koronaviruso susirgimų skaičiaus euro zonos paslaugų sektorius vėl nusilpo, bet euro zonos pramonė ne tik nenusilpo – ji vis sparčiau atsigauna.
Eurostat duomenys rodo, kad Vokietijos gamintojų lūkesčiai jau viršija lygį, kurį turėjome prieš pat koronaviruso epidemijos pradžią Europoje; Švedijos gamintojų lūkesčiai pasiekė lygį, kurį turėjome prieš pat koronaviruso epidemijos pradžią Europoje.
Vokietija ir Švedija yra dvi didžiausios Lietuvos prekių eksporto rinkos. Įsibėgėjantis Vokietijos ir Švedijos pramonės atsigavimas automatiškai sugeneruos daugiau kontraktinės gamybos užsakymų Lietuvos pramonei – ką jau dabar matome ir Lietuvos pramonės rodikliuose“, – vardijo A.Izgorodinas.
Anot ekonomisto, visa tai reiškia, kad ketvirtą šių metų ketvirtį pasikeis Lietuvos ekonomikos struktūra: jei šiuo metu Lietuvos ekonomiką į viršų tempia vidaus vartojimas, ketvirtą ketvirtį Lietuvos ekonomiką į viršų labiausiai temps pramonė ir eksportas.
„Nors gana akivaizdu, kad ketvirtas ketvirtis Lietuvos ekonomikai nebus toks geras, kaip trečias ketvirtis – kol kas neskubėčiau visiškai jo nurašyti.
Jei Kinija išvengs antros koronaviruso bangos ir Kinijos ekonomika toliau stiprės – ketvirtas ketvirtis bus labai geras Lietuvos pramonei, kuri, kaip ir minėjau, turi didžiausią svorį Lietuvos ekonomikoje ir stipriai veikia Lietuvos BVP skaičius“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
