Aviacijos ekspertas Simonas Bartkus suabejojo, ar esant tokioms veiklos apimtis nėra per didelė prabanga išlaikyti visą oro uosto infrastruktūrą ir galbūt vertėtų Kauno oro uostą laikinai visai uždaryti.
Toks pasiūlymas nėra labai netikėtas – Graikijos valdžia dėl karantino nuo lapkričio 3 dienos dviems savaitėms uždarė trečią pagal dydį šalyje Salonikų oro uostą.
Karantinas nutildys variklius
Jeigu tikėtume dabar skelbiama oro bendrovių informacija, nuo lapkričio vidurio „Wizz Air“ iš Kauno kartą per savaitę skraidys tik į Stavangerį (Norvegija), o „Ryanair“ – po dukart per savaitę į Dubliną (Airija), Lutoną bei Stanstedą (Jungtinė Karalystė).
„Galbūt pavyktų susitarti dėl šių skrydžių perkėlimo į Vilnių“, – svarstė S.Bartkus. Iškeldamas idėją apie laikiną Kauno oro uosto veiklos sustabdymą jis tikino norėjęs atkreipti dėmesį, kaip atrodys darbas jame antroje lapkričio pusėje.
S.Bartkus patikslino, kad galbūt reikėtų kalbėti tik apie keleivių terminalo uždarymą, mat Kaune nuolat leidžiasi krovininiai orlaiviai, taip pat veikia dvi jų techninės priežiūros įmonės.
Aviacijos žinovas mano, kad techniškai toks žingsnis yra įmanomas, o priimant sprendimus reikėtų žvelgti gerokai toliau į ateitį.
„Kažkas turės sumokėti už dabar patiriamus nuotolius, tai nėra vieno mėnesio perspektyvos klausimas“, – svarstė S.Bartkus. Vienas galimų neigiamų padarinių yra ateityje gerokai išaugę oro uosto mokesčiai tiek vežėjams, tiek keleiviams.
Palangoje – daugiau judesio
Iš Palangos nei „Ryanair“, nei „Wizz Air“ išvis neplanuoja skraidyti. Vienintele pajūryje dirbančia pigių skrydžių bendrove liks „Norwegian“.
Vis tik reguliarių keleivinių skrydžių skaičiumi Palanga gerokai aplenks Kauną, nes į Palangą vis dar planuoja skraidyti bendrovės „airBaltic“ lėktuvai iš Rygos (Latvija) ir „Scandinavian“ iš Kopenhagos (Danija).
„Palangos oro uostas visada dirbo mažesnėmis apsukomis, o skrydžių skaičiaus kritimas bus mažesnis negu Kaune“, – kalbėjo S.Bartkus.
Jo nuomone, Palangos oro uosto laikinas veiklos sustabdymas socialine prasme būtų gerokai skausmingesnis negu Kauno, mat kauniečiai gali naudotis vos už 100 kilometrų esančiu Vilniaus oro uostu.
Uždaryti oro uostą – per brangu
„Nuolat bendraujame su oro bendrovėmis ir nei viena, šiuo metu į Lietuvos oro uostus skraidanti, oro bendrovė oficialiai nepranešė apie visišką veiklos sustabdymą lapkričio ar gruodžio mėnesiais“, – kalbėjo valstybės įmonės Lietuvos oro uostai atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas.
Reikia suprasti tai, kad aviacijoje situacija labai dinamiška ir sparčiai keičiasi atsižvelgiant į daugybę faktorių.
Pasak T.Vasiliausko, esamomis aplinkybėmis skrydžių planavimas vyksta porą savaičių į priekį, todėl net pačios oro bendrovės nedrįsta prognozuoti keliems mėnesiams į priekį – nors įprastu metu, prieš pandemiją tokiu metų laiku įmonės vadovybė jau žinodavo apie kitų metų antros pusės oro bendrovių planus.
„Vertinant galimybę uždaryti vieną iš oro uostų, būtina suprasti, kad uždarymas taip pat kainuoja labai daug ir kartu jokiais būdais neužtikrina veiklos perkėlimo į kitus oro uostus“, – tikino T.Vasiliauskas.
Jis pridūrė, kad Vilniaus ir Kauno oro uostuose kasdien vykdomi krovininiai, MRO (orlaivių techninio aptarnavimo), užsakomieji bei kariniai skrydžiai, kurių aptarnavimui Lietuvos oro uostai turi būti nuolat pasiruošę.
Taip pat turi būti išlaikomi tarptautinių organizacijų reglamentuojami skrydžių saugumo, saugos, operacijų standartai.
„Su oro uostų veikla yra tiesiogiai susiję šimtai organizacijų, Lietuvos oro uostai yra prisiėmę įsipareigojimus joms, todėl nusprendus net ir trumpam uždaryti kurį nors oro uostą, tai kainuotų labai daug.
Kaina būtų ženkliai didesnė negu palaikyti oro uosto veiklą minimaliu režimu, užtikrinant būtiniausias funkcijas, ką šiuo metu ir darome“, – tikino T.Vasiliauskas.
Gerokai apkarpė išlaidas
Visi Lietuvos oro uostai jau nuo pandemijos pradžios šiais metais pritaikė tam tikras veiklos efektyvinimo priemones, kurios leido mažinti faktines sąnaudas, o tuo pačiu išsaugoti šaliai būtiną susisiekimą oru, užtikrinant saugą bei saugumą.
Numatyta dar daugiau veiklos efektyvinimo priemonių, kurių būtų imtasi, jei situacija vystysis prasčiau, nei rodo prognozės.
„Kauno oro uoste sąnaudos šiuo metu yra triskart mažesnės negu buvo praėjusiais metais, Palangos oro uoste sąnaudos taip pat sumažintos kelis kartus. Kitaip tariant, pandemijos laikotarpiu dirbame minimaliu režimu ir taip išlaikome būtiniausias funkcijas“, – atskleidė T.Vasiliauskas.
Kauno oro uoste visos veiklos yra stipriai diversifikuotos, yra daug veiklų, nesusijusių su keleivių vežimu, viena jų – techninis orlaivių aptarnavimas. Perorganizavus pamainų darbą, užtikrinama būtiniausia oro uosto veikla ir tuo pačiu išlaikoma parengtis naujam etapui po pandemijos.
Palangos oro uosto veikla organizuojama atsižvelgiant į skrydžių skaičių. Šiuo žiemos sezonu oro uostas nedirbs tris naktis per savaitę (nuo 20 valandos vakaro iki 8 valandos ryto), nes tuomet tiesiog nėra suplanuotų skrydžių.
Kitu metu skrydžiai bus aptarnaujami įprastai, pagal esamą poreikį. Darbo valandų trumpinimo sprendimas taip pat gali būti praplėstas, jeigu situacija skrydžių skaičius ir toliau trauktųsi.
„Tiek Kauno, tiek Palangos oro uostuose dėl veiklos specifikos didelė dalis darbuotojų šiuo metu dirba multifunkciškai, tai reiškia, kad tas pats darbuotojas turi tinkamą kvalifikaciją ir gali atlikti keletą funkcijų. Tai leidžia reikšmingai optimizuoti sąnaudas, o tuo pačiu labai operatyviai reaguoti į pokyčius“, – aiškino T.Vasiliauskas.
