Žinios apie tai, kad Minskas nusprendė beveik uždaryti sieną su Latvija, Lietuva, Lenkija ir Ukraina, pradėjo sklisti dar prieš savaitę.
Spalio 29-osios pavakarę ties Kamenyj Logo pasienio kontrolės punktu Baltarusijoje kilo sąmyšis. Ir ne tik ten.
Buvo maždaug 16 valanda, kai Padvarionių pasienio užkardos viršininkui Sigitui Valainiui vienas po kito ėmė skambinti Medininkų, Šalčininkų, Lavoriškių, Raigardo pasienio kontrolės postuose dirbantys pareigūnai, pranešdami, jog sutriko judėjimas per sieną – esą Baltarusija neįsileidžia nei savų, nei svetimų piliečių. Išimtis buvo daroma tik vilkikams.
Žinią paskleidė socialiniuose tinkluose
„Tai – įprasta. Jeigu atsiranda kokių nors nesklandumų, mes, pasieniečiai, skambiname vieni kitiems. Iš kur tos bėdos? Kamenyj Logo posto pareigūnai nieko negalėjo paaiškinti.
Patys suskatome ieškoti informacijos – gal kas nors praslydo pro akis? Pradėjome tikrinti oficialius Baltarusijos puslapius internete – niekur nieko nebuvo paskelbta“, – apie tai, kas vyko pasienyje trims paroms likus iki oficialaus Baltarusijos pareiškimo apie užkardą, pastatytą COVID-19 plitimui sustabdyti, pasakojo S.Valainis.
Pasak jo, pirmiausia informacija apie užvertą sieną atsirado socialiniuose tinkluose – grupėse „Medininkai – Kamienyj Log“ bei „Belorus – Litva“. Artėjo naktis, ir pasienyje įstrigę žmonės pradėjo dalintis žinia bei filmuotrais vaizdais, kad Baltarusija uždarė sieną ir neleidžia net savo piliečiams grįžti namo.
„Natūralu, kad žmonės pyko. Jie – pervargę, o jų valstybė – tyli.
Mes gi oficialią sienos uždarymo priežastį sužinojome penktadienio rytą, kai ji buvo įkelta į Baltarusijos Valstybinio pasienio komiteto interneto svetainę. Joje buvo paskelbta, kad ribojamas asmenų įvažiavimas į šalį ir išvažiavimas iš jos.
Pradėjo aiškėti, kokiais kriterijais vadovaudamiesi pasieniečiai rūšiuoja žmones, vieniems leisdami kirsti sieną, kitiems – ne. Pavyzdžiui, iš pradžių buvo neįleidžiami nei baltarusiai, nei laikinus leidimus gyventi turintys žmonės, bet vėliau jiems vartai buvo atkelti“, – kalbėjo S.Valainis.
Pasak jo, tąnakt prie sienos buvo susidariusi kokių 20 automobilių eilė. Vieni – laukė, kiti apsisuko ir grįžo į Lietuvą. Pasienyje buvo įstrigę žmonės iš Uzbekistano, Ukrainos, nors Rusijos piliečiams kažkodėl buvo kirsta kirsti šalį tranzitu.
„Būta ir tokios situacijos, kai Kamenyj Logo posto pasieniečiai nepraleido Baltarusijos piliečio, vairavusio Lietuvoje registruotą automobilį. Jis apsisuko, pabuvo keletą valandų Lietuvoje, grįžo ir jau buvo įleistas.
Matyt, pasieniečiai užgaišdavo, kol surinkdavo informaciją apie tam tikrus atvejus ir galėdavo nuspręsti, kaip elgtis“, – svarstė S.Valainis.
Šeštadienį buvo paskelbta oficiali Minsko pozicija: dėl pandemijos į šalį nebus įleidžiami užsienio piliečiai, išskyrus susituokusius su baltarusiais arba turinčius darbo vizą. Išimtis padaryta tik rusams, nes pasienyje su šia valstybe Baltarusija neturi kontrolės punktų.
Tuomet, kai lapkričio 1-ąją baltarusiai pagaliau paaiškino, ko neįsileis, lengvųjų automobilių srautas smarkiai sumenko. Pasak pareigūno, jis ir taip nuo karantino pradžios – kovo 16-osios buvo labai sumenkęs, o šiuo metu teliko pavienės mašinos.
Antradienį, kai „Lietuvos ryto“ žurnalistai lankėsi Medininkų pasienio kontrolės punkte, jame stabtelėjo darbo vizą Lietuvoje turintis rusas Aleksejus. Iki Rostovo Rusijoje jo laukė dar koks 1100 kilometrų kelio. Tačiau prieš mėnesį vilkiko vairuotoju įsidarbinęs transporto įmonėje „Girteka“ vyras pasidžiaugė, kad gavęs pirmąją algą gali trumpam parvažiuoti namo.
„Tikiuosi, kad baltarusiai praleis“, – pro Medininkus pravažiavusiam Aleksejui teko viltis, kad kalias namo jam nesibaigs ties Kamenyj Logo patikros punktu.
Stovėjo net 34 valandas
„Negaliu patikėti, – tiesdamas dokumentus Lietuvos pasieniečiams Medininkų poste pratarė Ukrainoje registruotą vilkiką vairuojantis Nikolajus Chamenka. – Tikrai negaliu patikėti, kad eilėje išstovėjęs 34 valandas pagaliau kertu sieną.“
Šis vairuotojas nuolat suka ratus į pasienio kontrolės postą tai iš vienos, tai iš kitos pusės.
Šį kartą į vilkikų eilę ties Kamenyj Logo postu Baltarusijoje jis stojo vėlų sekmadienio vakarą, o Medininkų postą kirto antradienį, apie 12 valandą.
„Baltarusius visada sunku būdavo pravažiuoti, tačiau šis kartas buvo žiaurus“, – atsiduso išvargęs Nikolajus.
„34 valandos eilėje – tai ženklas, kad Baltarusijos pareigūnai tikrina labai nuodugniai, ir patys stengiasi kuo ilgiau užlaikyti asmenis. Suku pasakyti, kaip jie ten šiuo metu dirba“, – replikavo S.Valainis.
Iš Lietuvos pas kaimynus traukiantis Viktoras atrodė daug laimingesnis. Vilkikų eilės mūsų šalies pusėje tądien, lapkričio 3-iąją, nebuvo: stabtelėję patikrai prie posto jie traukė toliau.
Nors jo vilkiko registracija – baltarusiška, pats Viktoras sakė esąs iš Kaliningrado. „Kertu šią sieną po dukart per mėnesį. Žinoma, kad per karantiną būta trikdžių, bet pastaruoju metu didžiausios eilės susidaro Baltarusijos pusėje“, – sakė Viktoras.
Užkirto kelią studentams
Minsko valdžia pridarė kliūčių ne tik užsieniečiams, bet ir saviškiams.
Antai savaitgalį pasienyje įstrigo gausybė Lenkijoje studijuojančių baltarusių – nesvarbu, ar jie vyko savo automobiliais, ar maršrutiniais autobusais. Daugelis jų svarstė, jog buvo neįleisti vien dėl to, kad mokosi režimo priešiška laikomoje valstybėje.
Dalis studentų apsisuko ir dar sykį grįžę į kontrolės punktą prisistatė uždarbiaujančiais Lenkijoje. Ir buvo praleisti į tėvynę. O kiti tiesiog nusprendė grįžti į Varšuvą ir į Minską skristi lėktuvu, nes oro uoste siena nėra uždaryta.
„Oficialaus paaiškinimo, kodėl taip buvo pasielgta su studentais, iki šiol negavome, nors kreipėmės į atitinkamas tarnybas.
Savaitgalį pas mus vėl vyko protesto maršai, kuriuose dažniausiai dalyvauja jaunimas. Gal tai tik sutapimas, o gal jie nebuvo įleisti, kad būtų mažiau protestuotojų“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Minske dirbanti žurnalistė Tatjana.
Nuolat tenka izoliuotis
Nors Minskas tik dabar atsitvėrė nuo kaimynų, dėl koronaviruso bent turistų judėjimas jau seniai paralyžiuotas. Tuo „Lietuvos rytas“ įsitikino ir Medininkų pasienio kontrolės poste.
Iš Baltarusijos į Lietuvą važiuojančiame autobuse keleivių antradienį buvo vos vienas kitas. O kas juo važiuos, jei turistines vizas seniai teko pamiršti?
„Nėra anoje pusėje nei lengvųjų automobilių eilių, nei žmonių“, – tikino iš autobuso patikrai išlipęs Miroslavas Kasinskas.
Jis turėjo leidimą dirbti Baltarusijoje, o dabar visam laikui grįžtąs į tėvynę.
„Baltarusijoje liko ir mano draugai, ir gausybė nesutvarkytų reikalų. Tačiau kai pasieniečių paklausiau, ar galėsiu įvažiuoti į šalį su turistine viza, jie pareiškė, kad ne. Jeigu darbo viza dar galiotų, galėčiau laisvai kirsti sieną, bet su turistine – niekaip, – kalbėjo Miroslavas. Jis sakė seniai svajojęs grįžti namo, o dabar ten nebėra ką veikti.
„Ekonomika sustojo, ir finansine prasme rinka greitai neatsigaus“, – sakė M.Kasinskas.
Tuo metu į Medininkus savo automobiliu atvykęs vaikinas vylėsi, kad kaimynų pasieniečiai jį praleis.
„Dirbu Baltarusijoje, turiu ir laikiną leidimą ten gyventi. Nuo kovo, kai buvo paskelbtas karantinas, iki šiol taip ir važinėju iš saviizoliacijos į saviizoliaciją.
Šiemet iš Vilniaus į Baltarusiją vykstu maždaug kartą per mėnesį. Ten padirbu tris savaites, tada grįžęs į Lietuvą dvi savaites turiu praleisti saviizoliacijoje. Susitvarkau asmeninius reikalus ir vėl kokiam mėnesiui važiuoju atgal.
Dirbu verslo srityje, kuri per pandemiją nukentėjo labiausiai, – organizuojame renginius. Važiuoju gelbėti įmonės nuo bankroto“, – paaiškino vairuotojas.
Keliautojų srautų neliko
Mūsiškiai pasienio pareigūnai jau pažįsta kone visus žmones, kurie pastaruoju metu migruodavo tarp Lietuvos ir Baltarusijos.
„Kai pavasarį buvo paskelbtas karantinas, į Lietuvą buvo uždrausta įvažiuoti žmonėms iš trečiųjų šalių. Tokia tvarka ir liko. Tad pagal numatytas išimtis sieną kerta tik tie Baltarusijos piliečiai, kurie turi leidimą dirbti Lietuvoje. Dauguma jų – vairuotojai“, – kalbėjo S.Valainis.
Palyginti su 2019-aisiais, iš Baltarusijos atvykstančių žmonių skaičius visuose keturiuose pasienio kontrolės postuose sumenko kone dešimt kartų.
Pavyzdžiui, paros pralaidumas pernai lapkričio pradžioje būdavo 8–10 tūkst. asmenų, o šiuo metu metu – 1,2–2 tūkstančiai.
Tiesa, krovinius gabenančių vilkikų srautas net padidėjo.
Įtartinos net prekės
Medininkų pasienio kontrolės poste dirbantis Mantas Rimkevičius yra vienas pasieniečių, kurie tikrina dokumentus, todėl sugeria ir keliautojų emocijas.
„Pykčio būna daug, žmonės nepatenkinti padėtimi Baltarusijos pusėje – ten iš jų net tyčiojamasi.
Pavyzdžiui, vilkiko vairuotojas turėjo Lietuvoje pirktos kramtomosios gumos. Kadangi prekė lietuviška, jis nebuvo įleistas į Baltarusiją ir grįžo pas mus į postą. Buvo įsiutęs. Išmetė tą gumos pakelį ir vėl pasuko link Baltarusijos, bet sugaišęs galybę laiko“, – pasakojo M.Rimkevičius.
Pasitaikė atvejų, kai baltarusiai vykdavo namo nusipirkę naują televizorių ir dėl to jiems nebuvo leista kirsti sienos.
„Baltarusiai yra smarkiai sustiprinę sienos kontrolę. Būna, kad žmonės grįžta pro mus atgal į Lietuvą, kažkur palieka ar išmeta pirkinius ir dar kartą traukia Kamenyj Logo patikros punkto link.
Įspėjame žmones, jeigu pastebime, kad jie vežasi lietuviškų prekių. Tie, kurie tikisi prasmukti, stovi eilėje valandą kitą, o tada vis tiek grįžta atgal“, – sakė M.Rimkevičius.
Nutarė veikiau patylėti
Baltarusijoje yra investavusios daugiau nei pusė tūkstančio mūsų šalies įmonių. Gamyklas ten turi ir „VMG Group“, SBA koncernas, „Kauno grūdai“, kitos didžiulės Lietuvos kompanijos.
Ar nauja tvarka, įvesta Baltarusijos pasienyje, nekliudo verslininkams laisvai veikti?
Atsakymą išpešti labai sunku, nes Baltarusijoje po prezidento rinkimų trečią mėnesį tęsiantis neramumams jie linkę patylėti.
„Dirbame, kaip dirbę. Net kvietimas į visuotinį streiką nesutrukdė – žmonės supranta, kad tai jau būtų protestas ne prieš valdžią, o prieš darbdavį, kuris moka tikrai neblogus atlyginimus“, – pasakojo nepanoręs prisistatyti vienos įmonės atstovas.
Kitos bendrovės vienas vadovų prisipažino, kad didžiausias laimėjimas šiuo metu yra išlikti neutraliems ir tęsti veiklą: „Opozicija norėtų, kad verslininkai jungtųsi prie jos, o valdžia – kad jie visiems kalbėtų, kokia puiki tvarka Baltarusijoje. Todėl likti tyliai nuošalyje dabar yra geriausia.“
