Pandemijos krizė tapo proga Lietuvai: siūlomas savivaldybes pastiprinsiantis sprendimas

Situacijos, kai mažam provincijos miesteliui labiausiai reikia neįgaliųjų dienos centro, o finansavimo galima tikėtis tik šaligatvio planuojamos įstaigos kaimynystėje klojimui, deja, yra Lietuvos regionų kasdienybė.

Šalies savivaldybės laukia pokyčių.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Šalies savivaldybės laukia pokyčių.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Šalies savivaldybės laukia pokyčių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šalies savivaldybės laukia pokyčių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šalies savivaldybės laukia pokyčių.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Šalies savivaldybės laukia pokyčių.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Šalies savivaldybės laukia pokyčių.
Šalies savivaldybės laukia pokyčių.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Nov 9, 2020, 7:22 AM, atnaujinta Nov 9, 2020, 7:23 AM

Šalies savivaldybės ne kartą siekė atkreipti centrinės valdžios dėmesį ne tik į akivaizdžias gyvenimo kokybės gerinimo problemas ir kliūtis naujoms investicijoms, bet ir į tai, jog Lietuva yra bene vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė, neturinti tvaraus pagalbos mechanizmo viešojo sektoriaus investicijų skatinimui.

Tiesa, ekspertai atkreipia pastebi, kad netrukus prasidėsiantis naujas finansinės perspektyvos 2021-2027 m. laikotarpis ir viruso COVID-19 pandemijos atnešti nauji iššūkiai bei su jais susiję tam tikros išlygos šalims narėms tapo unikalia galimybe Lietuvai sukurti savivaldybių projektų įgyvendinimui ir plėtrai skirtą tvarų finansinį instrumentą.

Nerimas dėl lėšų trūkumo

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) ne kartą yra išsakiusi nuogąstavimą, kad savivaldybių biudžetai nėra pakankamai dideli, kad jos galėtų įgyvendinti investicijas be skolintų lėšų, ir taikant vieną griežčiausių vietos savivaldos fiskalinių taisyklių ES šalyse, savivaldybės negalės pasinaudoti atsiveriančiomis ES investicinėmis galimybėmis įgyvendinant Nacionalinės pažangos plano, ES struktūrinių fondų ir kitų programų tikslus.

Nors reaguodama į pandemijos iššūkius ir siekdama sumažinti COVID-19 neigiamas pasekmes ekonomikai Vyriausybė ne tik priėmė daugybę palankių sprendimų ūkio subjektams ir atskiriems sektoriams bei sukūrė naujus finansinius instrumentus, kaip kad Pagalbos verslui fondas, Inovacijų skatinimo fondas, vis tik savivaldybėms iki šiol nėra sukurtas joks finansinis mechanizmas, gerinantis jų investavimo galimybes.

Atsižvelgdama į esamą situaciją, LSA siūlo steigti vietos plėtrai skirtą tvarų finansinį instrumentą – Savivaldybių paskolų ir garantijų fondą, o jo steigimui reikalingas lėšas numatyti 2021 m. nacionaliniame biudžete iš ES paramos lėšų ar kitų finansinių šaltinių.

Suteiktų laisvę planuoti

Šiuo metu Lietuvoje dirbanti Europos Komisijos Regionų ir miestų plėtros politikos generalinio direktorato vyriausioji patarėja Natalija Kazlauskienė teigė, kad signalų, jog toks instrumentas Lietuvai reikalingas yra ne vienas.

Tiek Europos Sąjungos, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančiose valstybėse savivaldybių arba regionų, atsižvelgiant į vietinės sistemos savivaldos specifiką, lygmens institucijos turi sureguliuotą, veikiančią su tam tikrais saugikliais prieigą prie finansinių resursų, tačiau Lietuva šiame kontekste tampa savotiška išimtimi.

Ekspertės teigimu, euro zonos valstybės turi laikytis fiskalinės drausmės, taip prižiūrima, kad savivaldybių sektorius neišbalansuotų nei skolos, nei deficito rodiklių, bet kartu rūpinamasi, kad būtų įgyvendinami investiciniai projektai savivaldybėse.

„Žvelgiant į Lietuvos situaciją tampa akivaizdu, kad mūsų savivaldybės nėra tokios stambios, kad būtų finansiškai pajėgios sugeneruoti savas pajamas ne tik kasdienei veiklai, bet ir investicijoms į ateitį. Bet juk būtent savivalda yra atsakinga už mūsų piliečių konstitucinių teisių įgyvendinimą –

tokių, kaip teisė į mokslą ar sveikatos apsaugą. Būtent savivalda atsakinga už projektus, tiesiogiai atsiliepiančius žmonių gyvenimo kokybei, regiono patrauklumui, investicijų pritraukimui“, – apie situaciją kalbėjo ji ir pridūrė, kad galimybės gerinti gyvenimo sąlygas regionuose Lietuvoje labai priklauso nuo valstybės finansavimo arba europinių lėšų įsisavinimo, kurios vienaip ar kitaip tiesioginį gavėją pasiekia per valstybines institucijas.

Tokių instrumentų, kaip kad siūlomas LSA, buvimas suteikia ilgalaikio aiškumo ir leidžia geriau vertinti perspektyvą, susijusią su finansavimo šaltiniais. Tai savivaldai padeda planuoti ne tik metinius biudžetus, bet ir ilgesnius laikotarpius bei sudaro galimybę strateguoti tam tikrų projektų įgyvendinimą, ilgalaikių partnerių tarp kitų savivaldybių radimą. „Tokiu atveju savivaldybės žino ne tik finansavimo sumas, bet ir galimybes bei šaltinius, kur jos galės kreiptis atsiradus naujiems poreikiams“, – sakė N. Kazlauskienė.

Anot pašnekovės, esama daugybės pavyzdžių, kai skiriamos lėšos tam tikriems savivaldybių projektams, kurie nėra pirmo būtinumo, tačiau finansavimo pritrūksta ten, kur poreikiai akivaizdžiausi. „Būna taip, kad bendruomenei reikia dienos centro, tačiau tokiam projektui nėra finansavimo galimybių, bet yra proga įrengti naują gatvių apšvietimą. Žinoma, tai ir gi yra svarbu, tačiau būtina, kad savivaldybės turėtų didesnę laisvę planuoti projektų įgyvendinimą pagal faktinius bendruomenės poreikius“, – apie Lietuvos regionuose itin aktualią problemą kalbėjo Europos Komisijos Regionų ir miestų plėtros politikos generalinio direktorato vyriausioji patarėja.

Anot jos, sudėtingu laikotarpiu būtina vertinti realią situaciją kiekvienoje savivaldybėje ir suteikti galimybes pasirengti laukiantiems iššūkiams.

Žengiama į naują finansavimo laikotarpį

Šiuo metu ES parama Lietuvoje sudaro apie 80 proc. visų viešųjų investicijų. Kitąmet Europos Sąjungos šalys žengia į naujos finansinės perspektyvos 2021-2027 m. laikotarpį ir laukia dideli pokyčiai regionų politikoje.

„Iš vienuolikos buvusių aktualių tikslų lieka tik penki, vadinasi, siaurėja finansuojamų veiklų spektras. Lieka prioritetai žaliajai ekonomikai, skaitmeninimui, inovacijoms, tačiau žymiai mažiau lėšų bus skiriama mums iki šiol įprastoms finansavimo kryptims. Tai reiškia, kad savivaldybėms bus nelengva gauti finansavimą savo kasdieniams poreikiams, o kiti finansavimo šaltiniai taip pat nebus labai dosnūs – ypač mažosioms savivaldybėms“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad Savivaldybių paskolų ir garantijų fondo atsiradimas būtų itin svarbus strateginis sprendimas.

Toks fondas, pasak ekspertės, leistų valstybei prižiūrėti, kad įgyvendinamos investicijos atitiktų tiek nacionalinius, tiek regioninius poreikius, bet kartu neišbalansuotų bendros finansų sistemos.

„Turėtų atsirasti tvarios ir ilgalaikės taisyklės, kad savivaldybės žinotų, kad turės į ką kreiptis dėl savo poreikių ir tuo pasikliauti planuodamos ilgalaikius projektus“, – teigė ji ir patikslino, kad tokio naujo mechanizmo atsiradimas leistų apjungti šiuo metu paraleliai vykdomas įvairias infrastruktūros programas: „Juk yra vandentvarkos, gatvių apšvietimo, energijos efektyvumo programos, bet visos jos turi laikytis skirtingų taisyklių, tad būtų prasminga jas visas praplėsti ir sutalpinti po vienu skėčiu, kas leistų efektyviau panaudoti ES paramos ir valstybės lėšas bei pritraukti bankines investicijas“.

Ekspertė atkreipė dėmesį, kad Savivaldybių paskolų ir garantijų fondo kūrimui net nebūtina steigti atskiros institucijos, tokia priemonė galėtų veikti ir programos formatu.

Tos pačios nuomonės laikosi ir LSA, teigdama, kad tai gali būti atskiras instrumentas ar programa, kurios vykdymas būtų pavestas vienai iš panašią veiklą vykdančių institucijų, tokių kaip Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) ar INVEGA.

Pandemija tapo galimybe

Ekspertė patikino, kad 2021 m. savivaldybių paskolų ir garantijų mechanizmo atsiradimui yra puiki proga ne tik dėl to, kad prasideda naujas finansinės perspektyvos laikotarpis, bet ir dėl pasaulyje nerimą sėjančios COVID-19 pandemijos situacijos.

N. Kazlauskienė atkreipė dėmesį, kad dėl pandemijos ES valstybėms taikomos įvairios išlygos finansinei drausmei. „Valstybėms leista nukrypti nuo stabilumo ir augimo pakto rodiklių įgyvendinant vidutinės trukmės projektus. Tai leido Lietuvai skolintis. Mūsų šalis pasinaudojo šia galimybe, bet tai padarė tik centriniu lygmeniu, o atsiradus savivaldybių paskolų ir garantijų mechanizmui, būtų galima užtikrinti tam tikrų projektų tęstinumą ir savivaldybių lygmeniu“.

Esama ir dar vienos pandemijos nulemtos išlygos: 2020-2021 m. ES lėšomis valstybėms leisti disponuoti kiek lanksčiau. „Lėšas galima laisviau paskirstyti tarp fondų ir mobilizuoti jas nepriklausomai nuo jų tikslinio panaudojimo. Šiuo laikotarpiu supaprastintos ir įvairios su finansinių instrumentų, koks būtent ir būtų savivaldybių paskolų ir garantijų mechanizmas, kūrimu susijusios procedūros“, – kalbėjo N. Kazlauskienė ir patikslino, kad kitu laikotarpiu tai būtų sudėtingas ir ilgas procesas, tad šis „galimybių langas“ Lietuvai bus atviras tik tam tikrą laiką.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad užklupus pandemijai, įvairios pagalbos priemonės buvo skirtos tiek smulkiajam, tiek stambiajam verslui, tačiau viešasis sektorius, kuriam keliami itin dideli reikalavimai ir kuris prisiima itin didelę atsakomybę, liko pamirštas.

Suomijos pavyzdys ir lietuviškas modelis

Savivaldos lygmeniui skirtų finansinės paramos užtikrinimo ir investicijų plėtros užtikrinimo priemonių turi beveik visos ES valstybės, bet, kiekvienoje jų tokių mechanizmų veikimo principai ir specifika skiriasi priklausomai nuo bendros teisinės bazės.

„Suomija turi įstaigą, kuri skolinasi savivaldybių vardu, o paskui savivaldybės skolinasi iš jos. Taip esama ir nedidelės institucijos, kuri prižiūri šios įstaigos veiklą. Tiesa, Suomijoje yra šiek tiek kitokia situacija nei Lietuvoje, nes šioje šalyje nėra konstitucijos ar jokio kito fiskalinės drausmės įstatymo ir ES reikalavimai į nacionalinę teisę perkelti sutartimi tarp savivaldybių ir vyriausybės“, – apie Šiaurės kaimynų pasitelkiamas investicijų regionuose skatinimo priemones kalbėjo pašnekovė.

Koks būtų lietuviškas finansinio instrumento modelis ir kada jis galėtų pradėti veikti? Anot LSA, pasinaudojant ES teikiamomis galimybėmis ir atsižvelgiant į esamą kontekstą, Savivaldybių paskolų ir garantijų fondas galėtų pradėti veikti jau 2021 m.

 

Šios priemonės sėkmingam veikimui Lietuvoje itin svarbi aplinkybė yra tai, tai, kad ES lėšos ar valstybės perskolintos savivaldybėms lėšos nedidintų bendros šalies skolos, skolinimasis iš tokio mechanizmo nebūtų įtraukiamas į savivaldybių skolinimosi limitus ir nepažeistų Konstitucinio įstatymo nuostatų.

Be to, 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyta galimybė savivaldybėms papildomai skolintis iki 53 mln. eurų – t. y. leistina visų savivaldybių biudžetų deficito suma. Ši nuostata taip pat užtikrintų, kad būtų laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.