Valstybės kontrolė: valdžios sektoriaus deficitas šiemet sudarys 8,9 proc. BVP

Valdžios sektoriaus deficitas šiemet sudarys 8,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o kitąmet – 5,7 proc. BVP, praneša Valstybės kontrolė.

Valdžios sektoriaus deficitas šiemet sudarys 8,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o kitąmet – 5,7 proc. BVP.<br>T.Bauro nuotr.
Valdžios sektoriaus deficitas šiemet sudarys 8,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o kitąmet – 5,7 proc. BVP.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 11, 2020, 11:05 AM, atnaujinta Nov 11, 2020, 11:11 AM

Prognozuojama, kad kitąmet pajamos sudarys 37,3 proc. BVP, o išlaidos – 43 proc. BVP. Fiskalinės institucijos vertinimu, šių metų Lietuvos fiskalinė politika yra anticiklinė.

Taip pat numatoma, kad šiemet valdžios sektoriaus skola sieks 47,2 proc. BVP, o 2021 metais augs toliau ir sudarys 50,7 proc. BVP. Svarbu ne tik stabilizuoti jos didėjimą, bet ir numatyti mažėjimo kryptį, siekiant didinti fiskalinę erdvę.

„Neapibrėžtumas išlieka – atsižvelgiant į prastėjančią epidemiologinę situaciją bei galimus karantino sukeltus apribojimus, dalies jau priimtų ar naujų priemonių gali prireikti ekonomikos skatinimui ir 2021 metais. Neigiamiems rizikos veiksniams išsipildžius, valdžios sektoriaus balansų rodiklių įverčiai gali prastėti ir 2022–2023 metų laikotarpiu.

Todėl sprendimus dėl papildomų ilgalaikių įsipareigojimų, kurie didina išlaidas, reiktų priimti atsakingai“, – sako Rasa Ibelhauptaitė, Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausioji specialistė.

Ji sako, kad 2021 metų deficitas numatomas mažesnis, taip pat priduria, kad valstybės skolos lygis auga, tad reikia būti atsakingiems

„Natūraliai, dėl metokos apribojimų, 2021 metų deficitas numatomas mažesnis. Kadangi 2020 metais ekonomikos skatinimas tikrai buvo didžiulis, 2021 metais jis nebegali būti toks didelis. Jei visgi ekonomikos skatinimas būtų didesnis, kalbėtume ir apie 2021 metų anticiklinę politiką“, – Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį teigė ji.

R.Ibelhauptaitė taip pat pridūrė, kad valstybės skolai augant būtina galvoti apie tvarius sprendimus.

„Reikia būti atsakingiems. Skolos lygis auga, reikia pagalvoti ir apie visus tvarumo rodiklius viešiesiems finansams, ar tikrai tam tikri sprendimai yra tvarūs ir ar jų tikrai reikia“, – teigė ji.

Fiskalinė institucijos analizė parodė, kad Lietuvos valdžios sektoriaus fiskalinis multiplikatorius vidutiniu laikotarpiu gali būti mažesnis nei 1. Tai rodo, kad, valdžios sektoriaus vartojimo išlaidas ir investicijas padidinus 1 proc., BVP gali padidėti mažiau nei 1 proc.

Atnaujintoje fiskalinių rodiklių švieslentėje pateikti fiskaliniai rodikliai yra aukšto rizikos lygio. Esant išskirtinėms aplinkybėms valdžios sektoriaus deficitas ypač didėja, tačiau jas atšaukus, reikės grįžti prie reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams.

Europos Sąjungos lygmeniu aktyvuota Stabilumo ir augimo pakto bendroji išlyga, leidžianti šalims nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams. Kovo mėnesį nustatytos išskirtinės aplinkybės, todėl fiskalinės drausmės taisyklių taikymas nuo šių metų laikinai susiaurintas. Biudžeto projekte laikomasi prielaidos, kad 2022 metais turėtų būti grįžtama prie visų fiskalinės drausmės taisyklių taikymo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?